Vilkiką lenkiate per lietų?: Viena klaida gali baigtis ypač pavojingai

Nors šiuolaikiniai vilkikai aprūpinti vis daugiau išmaniųjų sistemų, technologijos ne visada gali užkirsti kelią nelaimei. Kelyje pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes, o vairuotojas ne visuomet spėja tinkamai sureaguoti.

Apie rizikas kelyje, vairuotojų mokymą ir tai, kaip ateityje eismo saugumą gali pakeisti dirbtinis intelektas, laidoje kalbėjo „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas.

Vanduo ant stiklo gali užklupti netikėtai

Lenkiant vilkiką šlapia kelio danga vairuotojas gali atsidurti vadinamojoje nematomoje zonoje. Tokiu atveju svarbiausia ne skubėti, o iš anksto įvertinti aplinkybes ir tai, kas laukia toliau.

Važiuojant autostrada, lenkiant sunkiasvorę transporto priemonę net ir įprastas lietus gali tapti problema. Kelyje susidariusi bala gali būti aptaškyta ant priekinio stiklo, todėl vairuotojas turėtų būti tam pasiruošęs, laiku įjungti valytuvus ir pasirinkti tinkamą jų veikimo greitį.

Pasak M. Paulausko, tokioje situacijoje ypač svarbu vairą laikyti abiem rankomis ir nepamiršti, kad netikėtas vandens pliūpsnis gali akimirksniu pabloginti matomumą.

Dvipusio eismo kelyje lenkimas yra dar sudėtingesnis, nes būtina įvertinti ne tik vilkiką ir kelio dangą, bet ir tai, kas vyksta priekyje. Todėl pašnekovas ragino neskubėti. Lietuvoje atstumai nėra tokie dideli, kad dėl trijų ar penkių minučių reikėtų rizikuoti.

Vairuotojams tenka mokytis ir po daugelio metų

Keičiasi ne tik keliai ir automobiliai, bet ir technologijos, vairuotojų elgsena bei gebėjimas išlaikyti dėmesį. Todėl keičiasi ir vairuotojų mokymo principai.

„Girtekoje“ vairuotojai mokymuose dalyvauja reguliariai. Į Skandinaviją važiuojantys darbuotojai prieš kiekvieną žiemą turi išklausyti papildomus vienos dienos mokymus, nepriklausomai nuo to, ar įmonėje dirba dvejus, ar penkiolika metų.

Anot M. Paulausko, vis rečiau pasitaiko vairuotojų, teigiančių, kad po penkiolikos ar dvidešimties metų prie vairo jau viską moka. Didelis stažas parodo patirtį, tačiau technologijos nuolat tobulėja.

Naujuose vilkikuose įrengtos sistemos, vertinančios topografiją, įkalnes ir nuokalnes. Vairuotojai turi išmanyti blokiruočių naudojimą, tinkamai sureguliuoti elektroninius veidrodžius, o dalis vilkikų vietoj įprastų veidrodžių jau turi kameras.

Persėdus į naujesnę transporto priemonę reikia prie jos priprasti ir išmokti naudotis visomis funkcijomis. Šiam tikslui „Girteka“ daug dėmesio skiria vairuotojų akademijoje, nes nepasinaudoti didele dalimi vilkiko galimybių taip pat nėra geras sprendimas.

Dirbtinis intelektas galėtų įspėti apie pavojingą vairavimą

Kalbėdamas apie visiškai autonominius vilkikus, M. Paulauskas teigė, kad jų atsiradimas iš esmės pakeistų visą transporto industriją. Jo nuomone, tuomet galėtų keistis ir logistikos bendrovių vaidmuo: galbūt pats „Mercedes-Benz“ ar didelis klientas galėtų įsigyti vilkikų ir savarankiškai gabenti krovinius.

Kol visiškai autonominis transportas dar nėra realybė, įmonė ieško kitų dirbtinio intelekto panaudojimo būdų. Viena iš siekiamybių – pasitelkus vilkiko CAN sistemos surenkamus duomenis ir vairuotojo elgseną iš anksto nustatyti, ar gali kilti avarijos grėsmė, ar vairuotojas jau kelia pavojų ir jam reikėtų sustoti pailsėti anksčiau nei po devynių valandų vairavimo.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į vairuotojų poilsį. Tarp važiavimų jiems skiriamos devynios arba vienuolika valandų, o didžiąją šio laiko dalį turėtų sudaryti poilsis – bent septynios ar aštuonios valandos miego.

„Girtekoje“ svarstoma galimybė vairuotojų kabinose naudoti išmaniuosius čiužinius, kurie matuotų, kiek ir kaip žmogus ilsisi bei ar iš tikrųjų yra pailsėjęs. Tai galėtų parodyti, ar poilsio metu vairuotojas miegojo, o gal visą naktį žiūrėjo filmus.

Pasak M. Paulausko, viena situacija yra filmus žiūrėti poilsio metu, tačiau jų žiūrėjimas vairuojant jau kelia problemų. Jungtinėse Amerikos Valstijose aplankytose didžiausiose transporto įmonėse kameros filmuoja ir tai, kas vyksta kabinoje, ir vaizdą priešais transporto priemonę.

Jeigu vairuotojas pravažiuoja degant mirksinčiam šviesoforo signalui, kerta liniją ar padaro kitą pažeidimą, dirbtinis intelektas apie tai informuoja transporto vadybininką. Vėliau su vairuotoju aptariama, kas įvyko.

Apie panašias prevencines priemones galvojama ir „Girtekoje“, tačiau jų taikymą Europoje riboja BDAR reikalavimai. Ne visose šalyse leidžiama filmuoti vairuotojų kabinas ar naudoti vaizdo registratorius. Vis dėlto tokios technologijos vertinamos kaip reikšminga saugaus vairavimo užtikrinimo priemonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *