Šiltnamio ateitį lemia rudens darbai: viena klaida kitąmet gali sugrąžinti ligas

Derliaus nuėmimas šiltnamyje nėra sezono pabaiga. Rudenį atlikus kelis svarbius darbus, kitą sezoną galima sumažinti ligų ir kenkėjų riziką, o dirvožemio keisti neprireiks dar ilgą laiką.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ bendrovės „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja, agronomė Rasa Davidavičienė pabrėžė, kad pagrindinius šiltnamio tvarkymo darbus reikėtų atlikti būtent rudenį.

Drėgna vasara išryškino dvi didžiausias problemas

Šiemet daržininkams daugiausia rūpesčių kėlė pomidorų maras ir rudoji dėmėtligė. Specialistė paaiškino, kad rudoji dėmėtligė dažniausiai pažeidžia pomidorų lapus, tačiau vaisių nepaliečia. Tuo metu maras gali sunaikinti visą augalą – lapus, stiebus ir vaisius.

Kadangi ligų sukėlėjai ir kenkėjai gali likti augalų liekanose, pirmiausia būtina kruopščiai pašalinti visus augalus iš šiltnamio. Ypač svarbu sergančių pomidorų stiebų ir lapų nemesti į kompostą.

Pažeistus augalus reikėtų sukarpyti mažesniais gabalėliais, sudėti į juodus maišus, juos sandariai užrišti ir laikyti atokesnėje vietoje. Jei tokios galimybės nėra, augalų liekanas reikia tvarkyti kaip žaliąsias atliekas.

Negalima palikti net smulkių lapų ar stiebų dalelių. Jose peržiemoja grybų ir bakterijų sporos, kurios šaltį ištveria, o kitais metais, susidarius tinkamoms sąlygoms, vėl pradeda daugintis ir užkrečia augalus.

Prieš tvarkant šiltnamį sudrėkinkite dirvą

Prieš imantis kitų darbų agronomė pataria gerai palaistyti šiltnamio dirvą. Tai geriausia padaryti likus dienai ar kelioms iki tvarkymo, kad žemė sudrėktų maždaug per kastuvo gylį.

Jeigu šiltnamyje buvo naudojamas žolės ar kitas mulčias, o ant jo matyti ligų požymių, jį taip pat būtina pašalinti. Iš šiltnamio reikia išgrėbti visus augalų likučius ir užkrėstą mulčią, sudėti juos į juodus maišus bei sandariai užrišti.

Tokios atliekos paprastai suyra per dvejus–trejus metus. Pavasarį į maišus galima įpilti kompostavimui skirtų medžiagų, o laikant juos saulėje irimo procesas paspartės. Tačiau šio turinio į šiltnamį grąžinti negalima – juo galima mulčiuoti gyvatvores ar užpilti gėlynus.

Kalkės rudenį atlieka kelias svarbias funkcijas

Vienas reikšmingiausių rudens darbų – kalkių įterpimas į šiltnamio dirvožemį. Jas reikėtų išberti prieš kasant žemę, įprastai skiriant apie 200 gramų vienam kvadratiniam metrui.

Kalkės padeda sureguliuoti dirvožemio pH, nes po vasaros ir derliaus nuėmimo žemė dažniausiai tampa rūgštesnė. Jos taip pat papildo dirvą kalciu, kurį augalai pasisavina kartu su derliumi. Kalcio trūkumą kartais išduoda rudėjantys pomidorų vaisių galiukai.

Be to, kalkės gali sumažinti kai kurių ligų sukėlėjų kiekį – jos pažeidžia dalies mikroorganizmų membranas, todėl dalis patogenų žūva.

Išbėrus kalkes, dirvą būtina perkasti, kad medžiaga patektų į reikiamą gylį. Kartu agronomė pataria įterpti ir organikos. Ji bus reikalinga mikroorganizmams, kurie pavasarį skaidys organines medžiagas ir išlaisvins augalams būtinas maistines medžiagas.

Rastos lervos taip pat ne visada reiškia, kad jas būtina naikinti. Auksavabalio lervos yra skaidytojos, todėl jas galima palikti. Karkvabalio lervas reikėtų naikinti; vienas iš požymių, pagal kurį jas galima atpažinti, yra ilgos kojos. Jei kyla abejonių, kokiai rūšiai priklauso lerva, saugiau ją iš šiltnamio pašalinti.

Sienas ir konstrukcijas plaukite tik sutvarkę dirvą

Nors dažnas pirmiausia imasi šiltnamio sienelių, specialistė rekomenduoja darbų tvarkos nekeisti: iš pradžių reikia sutvarkyti dirvą, o konstrukcijas ir sienas plauti vėliau. Priešingu atveju nuo dirvos pakilę nešvarumai vėl gali nusėsti ant jau nuvalytų paviršių.

Paruošus dirvožemį, būtina nuplauti visas šiltnamio konstrukcijas ir sieneles. Tarp jų gali kauptis žalumynai, ligų sukėlėjai ir kenkėjai.

Agronomė rekomenduoja naudoti aukšto slėgio plovimo įrenginį ir žaliąjį muilą. Neturint tokio įrenginio, paviršius galima nuplauti rankomis – žaliasis muilas odai nekenksmingas.

Po plovimo konstrukcijas ir sienas dar kartą reikia nuplauti švariu vandeniu. Taip pašalinami likučiai, o pavasarį į šiltnamį gali patekti daugiau saulės šviesos.

Prižiūrint dirvą, jos keisti nereikės

Pasak R. Davidavičienės, kasmet tinkamai prižiūrint šiltnamio dirvą, visiškai jos keisti ilgą laiką neturėtų prireikti. Nuolatinis žemės keitimas yra ne tik fiziškai sunkus, bet ir brangus, todėl daugiau naudos duoda kruopšti priežiūra.

Norint pavasarį paspartinti daigų prigijimą, galima atnaujinti tik konkrečią sodinimo vietą. Tam iškasama, pavyzdžiui, apie kibirą senos dirvos, o jos vietoje įpilama naujo šiltnamiui skirto substrato. Keisti viso šiltnamio žemės dažniausiai nereikia.

Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3 televiziją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *