Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti du įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma diplomatų ir prokurorų maksimalią tarnybos amžiaus ribą padidinti nuo 65 iki 70 metų.
Projektus pristačiusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė aiškino, kad dabartinis amžiaus cenzas buvo nustatytas tuo metu, kai žmonės į pensiją išeidavo anksčiau. Pataisų rengimą taip pat paskatino lygių galimybių kontrolierės išsakyti pastebėjimai dėl galimos diskriminacijos dėl amžiaus.
Pasak parlamentarės, anksčiau moterys į pensiją išeidavo sulaukusios 55 metų, o vyrai – 60 metų. Kadangi pensinis amžius vėliau pailgėjo penkeriais metais, esą logiška atitinkamai pratęsti ir tarnybos laiką.
Šiuo metu diplomatu gali būti ne vyresnis kaip 65 metų žmogus. Vis dėlto įstatymas numato galimybę individualiai pratęsti tarnybą dar ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Siūlo nustatyti vienodą ribą
Pagal siūlomą tvarką individualus pratęsimo mechanizmas būtų panaikintas. Vietoje jo visiems diplomatams būtų nustatyta bendra, įstatyme iš anksto įtvirtinta 70 metų amžiaus riba.
Socialdemokratė Jūratė Zailskienė projektą įvertino kaip jautrų ir aktualų, tačiau pažymėjo, kad dėl kitų valstybės tarnautojų klausimą dar turėtų svarstyti komitetai.
Konservatorius Jurgis Razma savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šalies aukštosios mokyklos parengia nemažai jaunų ir kvalifikuotų specialistų, kuriems diplomatinėje tarnyboje trūksta darbo vietų.
Tokie patys 65 metų amžiaus apribojimai šiuo metu taikomi generaliniam prokurorui, jo pavaduotojams ir kitiems prokurorams. Pakeitimais siūloma šią ribą taip pat padidinti iki 70 metų, tačiau generalinio prokuroro penkerių metų kadencijos trukmė nebūtų keičiama.
Paklausta, ar panašūs amžiaus ribojimai turėtų būti peržiūrėti ir kitose profesinėse grupėse, B. Vėsaitė sakė, kad dėl tokių pakeitimų jau vyksta diskusijos.
Spalio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pasiūlė atsisakyti 65 metų amžiaus cenzo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas. Tuo metu rugsėjį parlamentas ėmėsi klausimo dėl teisėjų darbo amžiaus ilginimo.

