Apie tai, kaip šalnos paveikia grybus ir ar po jų verta leistis į mišką, papasakojo Gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius.
Po šalnų grybus būtina įvertinti atidžiau
Specialistas nepateikė vienareikšmio atsakymo, ar po šalnų grybus rinkti saugu. Pasak jo, šalčio poveikis priklauso nuo vietos, kurioje grybas augo, taip pat nuo konkrečios rūšies savybių. Vieni grybai šalčiui yra jautresni, o kiti jį ištveria lengviau.
Apšalęs grybas gali būti suglebęs, pakeitęs spalvą, tapti lipnus ar turėti pažeistus kraštus. Tokius požymius, kaip aiškino J. Kasparavičius, galima pastebėti, pavyzdžiui, ant kai kurių rudmėsių ir kitų grybų.
Dėl to kiekvieną rastą grybą reikėtų apžiūrėti atskirai. Jeigu matyti akivaizdūs pašalimo požymiai, jo geriau nerinkti. Tačiau sveikai ir nepažeistai atrodantį grybą rinkti galima.
Pasikartojančios šalnos gali pabloginti kokybę
Grybų būklę gali paveikti ir besikartojantis sušalimas bei atšilimas. J. Kasparavičius teigė, kad fiziniu požiūriu šį procesą galima palyginti su mėsa, kuri buvo atšildyta ir vėl užšaldyta.
Vis dėlto gamtoje ilgai trunkančios, kasnakt pasikartojančios šalnos nėra dažnos. Dažniausiai pasitaiko viena ar dvi šalnų naktys, po kurių orai vėl atšyla.
Jei grybas daug kartų sušąla ir atitirpsta, jo kokybė prastėja, o pokyčiai paprastai būna aiškiai matomi. Todėl, pasak mikologo, nereikėtų vadovautis vien bendrais draudimais ar kategoriškais teiginiais.
Renkant grybus po šalnų svarbiausia juos įvertinti savo akimis: patikrinti, ar nepasikeitė spalva, neatsirado nemalonus kvapas ir nepakito struktūra. Stipriai pašalusį grybą dažniausiai nesunku atpažinti.
