JAV rinkimų sukelti svyravimai finansų rinkose, artėjantis šaltasis sezonas ir Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžetas kelia vis daugiau nerimo dėl ekonomikos perspektyvų. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas teigia, kad Europai šią žiemą itin svarbios bus oro sąlygos.
JAV rinkimų rezultatus komentuodamas ekonomistas sakė, kad rinkų reakcijos galėjo būti pernelyg optimistinės. Anot jo, iš pradžių susidarė įspūdis, jog įvyko prezidento rinkimai, nors prezidentu ir toliau lieka Donaldas Trumpas.
Trumpalaikę euforiją netrukus pakeitė tam tikra panika. Ž. Maurico vertinimu, kai prezidentas priklauso vienai partijai, o Atstovų Rūmus ir Senatą kontroliuoja kita, šalies vidaus politika dažnai tampa paralyžiuota, todėl tokia situacija JAV ekonomikai nebūtinai bus palanki.
Užsienio politikoje D. Trumpas vis tiek turės daugiau galimybių veikti. Ekonomistas atkreipė dėmesį į Ukrainos klausimą, kuriame JAV prezidentas esą entuziastingai ieško taikos sprendimų, taip pat į jo prieštaringus pareiškimus dėl Irano – vieną dieną žadamas didesnis bombardavimas, kitą dieną nuo tokios pozicijos atsitraukiama.
Pasak Ž. Maurico, neapibrėžtumas ir su tuo susijusios rizikos niekur nedingo. Po pirminio šuolio Europos akcijų rinkos taip pat nusileido.
Europa tikisi šiltos žiemos
Ekonomistas teigė, kad šiam šildymo sezonui Europa pasirengusi prasčiau nei praėjusiais metais. Didžiausia viltis – šilta žiema. Jei ji būtų šalta, regionas susidurtų su didelėmis problemomis.
Vokietijoje elektros kaina jau siekia 250 eurų už megavatvalandę – tai beveik 2021 metų žiemos lygis. JAV rinkimų poveikis šio sezono situacijos nepakeis, nes pagrindiniai pokyčiai galėtų pasireikšti tik nuo kitų metų. D. Trumpas lieka prezidentu, tebesitęsia karas Irane, taip pat Ukrainos ir Rusijos karas – iš esmės išlieka esama padėtis.
Ž. Maurico teigimu, Europai reikėtų ne tik šiltos, bet ir vėjuotos žiemos. Kai nėra vėjo ir dangus apsiniaukęs, elektros kaina greitai šokteli, nes tenka daugiau naudoti brangias dujas. Atsinaujinantys energijos ištekliai žiemą nepagamina tiek elektros, kad galėtų reikšmingai pakeisti kainų kryptį.
Šis sezonas gali būti sunkus, nors, ekonomisto manymu, tikėtina, kad vėliau padėtis gerės. Papildomos įtampos gali kilti ir dėl artėjančių rinkimų Prancūzijoje, Vokietijoje bei Italijoje. Šiose šalyse jau vyksta protestai, todėl kyla klausimas, kokios sudėties Europa sulauks pavasario.
Lietuvos ekonomikai gresia lėtesnis augimas
Lietuvos bendrojo vidaus produkto trečiojo ketvirčio rezultatas, siekęs minus 1 proc., Ž. Mauricą nustebino. Mažmeninės prekybos ir pramonės rodikliai rodė gana inertiškas teigiamas tendencijas, todėl, jo vertinimu, tai greičiausiai buvo statistinis nukrypimas.
Statybų sektoriaus susitraukimas esą labiau formalus. Pirmąjį ketvirtį darbams trukdė labai šalta ir snieginga žiema, antrąjį ketvirtį sektorius smarkiai šoktelėjo, nes buvo vykdomi anksčiau neatlikti darbai, o trečiąjį ketvirtį tempas kiek sulėtėjo.
Transporto sektoriaus rodikliams įtakos turėjo pasibaigusi darbuotojų iš užsienio kvota. Todėl dabartiniai skaičiai, anot ekonomisto, dar nerodo fundamentalaus nuosmukio, o BVP įvertis gali būti šiek tiek pagerintas.
Vis dėlto augimas neišvengiamai lėtės, o 2028 ir 2029 metais Lietuva gali susidurti net su neigiamu augimu. Valstybės kontrolė, įvertinusi biudžeto projektą, nurodė, kad jis neatitinka nei nacionalinių įstatymų, nei Mastrichto kriterijų, nes yra gerokai per didelis. Todėl veiksmų, Ž. Maurico teigimu, reikėtų imtis nedelsiant.
Kitais metais prognozuojamas 3,8 proc. biudžeto deficitas, tačiau Valstybės kontrolės duomenimis, faktiškai jis gali siekti 5 proc., o vėliau padidėti iki 6 proc. Tokiu atveju valstybės skola galėtų viršyti Mastrichto kriterijuje nustatytą 60 proc. ribą ir Lietuvai galėtų būti pradėta taikyti perviršinio biudžeto procedūra. Tai reikštų papildomą Europos Komisijos institucijų dėmesį.
Biudžeto sprendimai gali užsitęsti iki gruodžio
Seime jau svarstoma, kaip spręsti susidariusią problemą. Planuojamas cukraus ir azartinių lošimų mokestis, tačiau vien šių priemonių nepakaks. Todėl ieškoma galimybių mažinti išlaidas arba didinti pajamas.
Ž. Maurico manymu, diskusijos dėl biudžeto tęsis iki gruodžio vidurio, kai kitų metų biudžetas turėtų būti galutinai priimtas. Jo vertinimu, Lietuva greičiausiai nesiryš patvirtinti tokio projekto, koks yra dabar. Jei vis dėlto taip nutiktų, tai būtų labai rizikingas sprendimas.
Ekonomistas teigė, kad jau ieškoma būdų deficitui bent šiek tiek sumažinti. Siekiama, kad jis neviršytų 3,5 proc., o pageidautinas rodiklis būtų mažesnis nei 3 proc. Jei kiti mokesčiai nebūtų keičiami, tokiam rezultatui pasiekti pridėtinės vertės mokestį tektų didinti trimis procentiniais punktais.

