Seimas po pateikimo pritarė siūlymui keisti Žvalgybos kontrolierių įstaigos įstatymą ir atsisakyti žvalgybos institucijų vidaus administravimo priežiūros bei kontrolės žvalgybos kontrolierių atliekamuose tyrimuose.
Pataisa kelia skirtingas reakcijas
Už įstatymo pataisą balsavo 49 Seimo nariai, penki buvo prieš, o 33 susilaikė. Toliau ją nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai.
Pataisą pateikęs T. Martinaitis teigė, kad žvalgybos kontrolieriai daugiausia dėmesio turėtų skirti sritims, kuriose dėl žvalgybos institucijoms suteiktų ypatingų įgaliojimų žmogaus teisių pažeidimų rizika yra didžiausia. Jo teigimu, vidaus administravimą jau prižiūri kiti mechanizmai, tarp jų – vidaus auditas ir Valstybės kontrolė.
Politikas pabrėžė, kad nepriklausoma žvalgybos institucijų kontrolė yra būtina demokratinei ir teisinei valstybei. Vis dėlto, jo nuomone, valstybės institucijų priežiūros sistema turi būti aiški, proporcinga ir veiksminga, todėl siūlomas pakeitimas padėtų išvengti perteklinės kontrolės.
T. Martinaitis aiškino, kad žvalgybos kontrolieriaus paskirtis – vertinti, ar žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje, taip pat kol kas administruojant veiklą, nepažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau administravimo priežiūra, jo teigimu, turėtų priklausyti pačioms kontrolės institucijoms: finansų srityje tai būtų vidaus auditas ir Valstybės kontrolė. Todėl tokį žvalgybos kontrolierių įsitraukimą jis įvertino kaip neefektyvų šios institucijos funkcijų panaudojimą.
Demokratė Agnė Širinskienė priminė Valstybės saugumo departamento pranešėjo istoriją. Seimo tyrimas nustatė, kad kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos prašymu buvo tikrinami galimi jo komandos nariai ir rėmėjai.
Jos teigimu, būtent siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms žvalgybos kontrolieriams buvo suteikta atitinkama funkcija. Ji taip pat pažymėjo, kad šią funkciją ir visą žvalgybos kontrolierių instituciją yra įvertinęs Konstitucinis Teismas, kuris nematė problemos dėl tokios kompetencijos.
„Valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas pataisą pavadino žvalgybos kontrolierių galių silpninimu. Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį pusmetį daug dėmesio skirta šių kontrolierių stiprinimui, ir T. Martinaičio klausė, kas pasiūlė teikti tokį projektą.
Kontrolieriai įžvelgia priežiūros spragas
Žvalgybos kontrolierių įstaiga taip pat nepritaria siūlomam pakeitimui ir teigia, kad jis apribotų jos galimybes veikti.
Įstaigos vertinimu, vidaus administravimo ne visada galima atskirti nuo žmogaus teisių apsaugos ir žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo. Vidaus administravimo sprendimai, jų priėmimo tvarka ir organizaciniai principai kai kuriais atvejais gali tiesiogiai paveikti pareigūnų veiksmų teisėtumą, žmogaus teisių užtikrinimą ir galimų pažeidimų tyrimą.
Kontrolieriai įspėja, kad naujas teisinis reguliavimas galėtų sukurti priežiūros spragų: su žmogaus teisių apsauga susiję klausimai formaliai galėtų būti priskirti vidaus administravimui ir dėl to nepatektų į nepriklausomos priežiūros sritį.
Įstaiga nurodo, kad vidaus administravimas apima personalo administravimą, asmens duomenų tvarkymą, dokumentų tvarkymą, apskaitą ir saugojimą, įslaptintos informacijos apsaugą, vidaus auditą, projektų valdymą, viešuosius ir tarptautinius ryšius, vidaus tyrimus, informacinių ir ryšių technologijų administravimą.
Šiuose procesuose, kontrolierių teigimu, gali kilti biurokratizmo, piktnaudžiavimo ir žmogaus teisių pažeidimų rizika. Tarp galimų grėsmių jie išskiria diskriminaciją, psichologinį smurtą, neteisėtą poveikį ir pranešėjų teisių pažeidimus.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga pabrėžia, kad vien tai, jog kai kurias žvalgybos institucijų veiklos sritis prižiūri ir kitos institucijos, nereiškia, kad jų kontrolė pagal paskirtį, apimtį ir nepriklausomumo garantijas yra tokia pati kaip žvalgybos kontrolierių vykdoma priežiūra.
Įstaigos teigimu, konkretūs patikrinimai Valstybės saugumo departamente ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente parodė, kad institucijų vidaus procesų vertinimas yra svarbi veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių apsaugos priežiūros dalis.
Jeigu vidaus administravimo priežiūra būtų išbraukta iš žvalgybos kontrolierių kompetencijos, tokio masto patikrinimų, anot įstaigos, atlikti nebūtų galima. Už priežiūros ribų liktų vidaus procedūros, atsakomybės paskirstymas ir vadovybės sprendimai, nuo kurių priklauso vidaus kontrolės veiksmingumas bei pareigūnų teisių apsauga.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga veikia nuo 2023-iųjų. Tai parlamentui atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos teisėtumą.
