Obuolienė, kurią virdavo senolės: muziejininkė atskleidė paprastą receptą

Šiandien skalbyklė, lygintuvas ir įvairūs buities prietaisai gerokai palengvina kasdienybę. Tačiau prieš beveik šimtą metų lietuviai visus darbus atlikdavo rankomis, o žiemos atsargomis pasirūpindavo dar rudenį. Rumšiškėse įsikūręs Etnografijos muziejus lankytojus kviečia prisiminti senąją buitį, amatus ir įrankius, kurie jaunajai kartai neretai tampa tikru atradimu.

Blynams pakakdavo lašinukų ir druskos

Muziejaus dūminėje pirkioje ant ugniakuro kepami blynai primena laikus, kai aliejus ir cukrus nebuvo kasdieniai produktai. Rupių avižinių miltų blynai kepami keptuvę patepus lašinukais, o prie jų patiekiami obuoliai.

Muziejininkė Lorita Kulakauskienė pasakojo, kad senovėje cukraus dažnai trūkdavo, todėl blynams pagardinti naudodavo tik šiek tiek druskos. Vis dėlto, jos teigimu, tai nereiškė, kad patiekalas būdavo neskanus.

Obuoliai lietuvių mityboje užėmė svarbią vietą. Juos valgydavo šviežius, taip pat stengdavosi išsaugoti žiemai. Muziejininkė Vida Olechnovičienė teigė, kad nuskinti vaisiai būdavo laikomi natūraliai, o obuolys lietuviams buvo ir vaisingumo simbolis.

Per Kūčias ant stalo atsidurdavo ne tik kisielius, bet ir kompotas iš džiovintų obuolių.

Vienas receptas reikalauja dviejų parų

Muziejininkė Nijolė Pilionienė pasidalijo obuolienės receptu. Jai reikės nuluptų ir sutvarkytų Antaninių obuolių, iš kurių pašalintos sėklos. Vienam kilogramui obuolių reikia 300 gramų cukraus. Obuoliai užpilami cukrumi ir paliekami dviem paroms, o vėliau išverdami.

Pasak N. Pilionienės, būtent taip paruošiama pati skaniausia obuolienė.

Ruošiantis žiemai būdavo raugiami ir kopūstai – jie tikdavo sriuboms bei garnyrams. Tam, kad rezultatas būtų geras, svarbus buvo ir laikas: kopūstus raugdavo per jaunatį arba priešpilnį.

Muziejininkas Kazimieras Bliumkys pasakojo, kad žmonės laukdavo tinkamos Mėnulio fazės ir rinkdavosi konkrečią kopūstų rūšį. Raugimo būdai taip pat skyrėsi – kai kurie įdėdavo visą kopūstą, kad žiemą galėtų gaminti balandėlius.

Prekes sverdavo mechaninėmis svarstyklėmis

Muziejuje galima pamatyti ir parduotuvėse naudotas senąsias svarstykles. Jų patikimumą patvirtindavo specialus patikros ženklas.

Muziejininkė Sigita Žukauskaitė priminė, kad prieškario Lietuvoje elektroninių svarstyklių nebuvo. Turimos ano laikotarpio svarstyklės būdavo tikrinamos pas viršaitį.

Skalbimui naudodavo iš pelenų pagamintą šarmą

Etnografijos muziejuje atgaivinami senieji amatai ir darbai, kurie anksčiau buvo neatsiejama kasdienybės dalis. Šiandien retas vaikas žino, kaip atrodė tokia buitis, todėl senieji procesai lankytojus dažnai nustebina.

Drabužius ir sunkius lovos užtiesalus žmonės skalbdavo rankomis. Tuo metu nebuvo nei elektros, nei skalbyklių, nei cheminių skalbiklių.

Muziejininkė Danutė Blaževičienė paaiškino, kad muilui gaminti naudodavo iš lapuočių medžių pelenų pagamintą šarmą. Pelenus, išimtus iš krosnies, pirmiausia persijodavo, kad neliktų angliukų, tada užpildavo karštu vandeniu ir palikdavo 2–3 dienoms.

Skalbinius pamirkydavo šarme, o išskalbtus išnešdavo į lauką. Saulė juos išdžiovindavo ir kartu padėdavo išlyginti – tam nereikėdavo jokio lygintuvo.

Technologijos šiandien buities darbus pavertė greitesniais ir lengvesniais, tačiau senieji amatai ir gyvenimo būdas išlieka gyvi dėl žmonių, kurie juos puoselėja ir perduoda kitiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *