Užsieniečiai prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje teikia per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Tačiau kyla klausimas, kas vyksta pasibaigus leidimo galiojimui ir kai dėl naujo dokumento žmogus nebesikreipia.
Šią problemą naujienų portalui tv3.lt iškėlė verslininkas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi. Migracijos departamentas teigia, kad dauguma tokių užsieniečių iš Lietuvos išvyksta, o neteisėtai pasiliekančių asmenų nustatoma itin retai.
Anksčiau „Sodra“ portalui nurodė neturinti statistikos pagal apdraustųjų pilietybę, nes įmokų ir išmokų tokia tvarka neapskaito. Todėl šįkart aiškintasi, kiek užsieniečių gauna leidimus laikinai gyventi, kiek vėliau prašo juos pakeisti ir kas nutinka tiems, kurie naujo leidimo neprašo.
Departamentas neturi tikslaus atsakymo, kas nutinka visiems nebesikreipusiems
Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. užsieniečiams Lietuvoje išduoti 67 369 leidimai laikinai gyventi, 2025 m. – 67 558, o 2026 m. iki rugsėjo 1 d. – 38 345 leidimai.
Paklaustas, kiek pirmą kartą leidimą gavusių užsieniečių vėliau kreipiasi dėl jo pakeitimo, departamentas atsakė tokios statistikos nekaupiantis.
Institucija aiškina, kad pirmasis leidimas, priklausomai nuo jo išdavimo pagrindo, galioja nuo 1 iki 3 metų. Per šį laikotarpį žmogus gali savo noru anksčiau išvykti iš Lietuvos arba pakeisti buvimo pagrindą ir prašyti kito leidimo. Norint gauti tikslius duomenis, tektų beveik rankiniu būdu išnagrinėti kiekvieno užsieniečio bylą.
Departamento teigimu, dauguma užsieniečių, kurie dėl naujo leidimo nesikreipia, išvyksta: vieni grįžta į kilmės šalis, kiti persikelia į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Atvejų, kai žmogus lieka Lietuvoje neturėdamas teisėto pagrindo, esą pasitaiko labai retai.
Vis dėlto konkrečių skaičių, kiek žmonių išvyksta, pakeičia buvimo pagrindą arba lieka šalyje neteisėtai, departamentas nepateikė.
Panaikinus leidimą gyventi, Migracijos departamentas, o kai kuriais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pirmiausia patikrina duomenų bazes. Jose ieškoma informacijos, ar užsienietis išvyko iš Lietuvos ir Šengeno erdvės.
Jeigu išvykimo duomenų nerandama, su žmogumi susisiekiama ir prašoma pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nepavykus susisiekti, jis ieškomas žinomose gyvenamosiose vietose. Informacijos gali būti kreipiamasi ir į buvusius darbdavius ar kitus fizinius bei juridinius asmenis, kuriems tarpininkaujant leidimas buvo gautas.
Be to, Migracijos departamentas kartu su policija, VSAT, Valstybine darbo inspekcija ir kitomis institucijomis organizuoja planinius bei neplaninius tikslinius patikrinimus. Jų metu vertinama užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kuriomis jis yra Lietuvoje. Tarp galimų patikrinimų – ir vertinimas, ar santuoka nėra fiktyvi.
Pagalbos dažniausiai prireikia ne dėl leidimo, o dėl darbdavio
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Birutė Daškevičienė teigia, kad besibaigiantis leidimas gyventi kol kas nėra dažna priežastis, dėl kurios užsieniečiai kreipiasi į profesines sąjungas.
Dažniau jie ieško pagalbos dėl problemų darbe: mobingo, neišmokėto atlyginimo ar dienpinigių. Konkrečių prašymų padėti dėl pasibaigusio ar artėjančio leidimo gyventi, pasak jos, iki šiol negauta.
Profesinės sąjungos yra susidūrusios su atvejais, kai po darbo santykių pabaigos užsieniečiai negalėjo atgauti jiems priklausančių pinigų. Vienu atveju įmonė VMI nepateikė reikiamų duomenų, todėl žmogus negalėjo susigrąžinti GPM permokos. Kitu atveju darbuotojas turėjo galiojantį Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl neišmokėto atlyginimo, tačiau antstoliams nepavyko pinigų išieškoti.
B. Daškevičienė pastebi, kad dėl pažeistų teisių užsieniečiai dažniausiai kreipiasi jau išėję iš probleminės darbovietės ir pradėję dirbti kitoje įmonėje.
Sunkumų kyla ir tvarkant migracijos dokumentus. Nors leidimo pratęsimu paprastai pradedama rūpintis iš anksto, darbuotojams ne visada lengva savarankiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis, prisijungti per elektroninę bankininkystę, suprasti keliamus reikalavimus ir pateikti tinkamus dokumentus.
Pasak B. Daškevičienės, dėl informacijos ir praktinės pagalbos stokos dokumentų tvarkymas tampa sudėtingas. Šiuo metu didžiausia praktinė atsakomybė padėti darbuotojui tenka darbdaviui, tačiau aktyviau galėtų prisidėti ir Migracijos departamentas, kitos institucijos bei profesinės sąjungos.
Profesinės sąjungos galėtų padėti ne tik ginti darbo teises, bet ir spręsti dokumentų tvarkymo klausimus, jei jų nariais taptų daugiau Lietuvoje dirbančių užsieniečių. Tai apsunkina informacijos trūkumas, kalbos barjeras ir laikinas dalies darbuotojų užimtumas.
Užsieniečių ekonominis indėlis skaičiuojamas tik dalimis
Anksčiau tv3.lt aiškinosi, kiek užsieniečiai sumoka mokesčių ir kiek išmokų gauna. Paaiškėjo, kad bendros tokios statistikos institucijos neturi, nors atskirų duomenų apie jų ekonominį indėlį yra.
VMI skelbė, kad 2023 m. užsieniečių darbo pajamos siekė 2,8 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2024 m. rugpjūčio Lietuvoje dirbę Ukrainos karo pabėgėliai į valstybės biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų.
Duomenų trūkumą kritikavo profesinių sąjungų, verslo ir politikos atstovai. Jų teigimu, užsieniečiams sudarant vis didesnę Lietuvos darbo rinkos dalį, išsamesnė statistika padėtų tiksliau įvertinti jų ekonominį indėlį ir migracijos politikos poveikį.
Lietuvos verslo konfederacija, darydama prielaidą, kad Lietuvoje dirba apie 175 tūkst. užsieniečių, o jų atlyginimas prilygsta šalies darbo užmokesčio medianai, apskaičiavo, kad į „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus jie galėtų sumokėti bent 879 mln. eurų per metus.
Vis dėlto tai buvo preliminarus skaičiavimas, o ne oficiali valstybės statistika. Dalis užsieniečių, Lietuvoje padirbėjusi kelerius metus, iš šalies išvyksta.
