Lietuva iki 2027 metų pabaigos įvykdys visus įsipareigojimus ir sudarys būtinas sąlygas šalyje dislokuoti visiškai kovai pasirengusią Vokietijos brigadą. Tai per susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu pareiškė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Pirmadienį Vyriausybė pranešė, kad darbo vizito Berlyne metu M. Sinkevičius su B. Pistoriusu aptarė brigados dislokavimą Lietuvoje, NATO rytinio flango gynybą ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Pasak premjero, Vokietijos brigadai reikalinga infrastruktūra plėtojama pagal numatytą planą. Tuo pat metu Lietuva stiprina ir savo nacionalinius gynybos pajėgumus.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje būtų ne vien papildomas karinis pajėgumas. Jo teigimu, tai taip pat rodytų sąjungininkų ryžtą ginti NATO rytinį flangą, kurį būtina paversti dar didesne karine galia ir pasirengimu.
Kalbėta apie saugumą NATO rytiniame flange
Susitikime daug dėmesio skirta NATO rytinio flango saugumo situacijai. Vyriausybės teigimu, Lietuva siekia, kad Aljanso gynybos planai būtų paremti realiai turimais pajėgumais, o oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange vyktų sparčiau.
Premjeras taip pat akcentavo, kad keičiantis Europos saugumo sistemai būtina išvengti pajėgumų trūkumo. Anot jo, Vokietijos lyderystė stiprinant Europos saugumą šiuo metu yra ypač reikšminga.
M. Sinkevičius ir B. Pistorius taip pat aptarė tolesnę paramą Ukrainai.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino sprendimą Lietuvoje nuolat dislokuoti kovinės parengties brigadą. Į Lietuvą planuojama perkelti maždaug 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, o dalis jų atvyks kartu su šeimomis.
Buvo numatyta, kad iki 2026 metų Lietuvoje bus dislokuota didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius yra nurodęs, kad visišką operacinį pajėgumą brigada turėtų pasiekti 2027 metais.
