Seimui ruošiantis svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kultūros sektoriaus atstovai neslepia, kad norėtų didesnio finansavimo. Tačiau jie pastebi ir teigiamų pokyčių, o Kultūros ministerijos vadovybės pažadai dėl atlyginimų augimo suteikia vilčių.
Biudžeto projekte numatytas atlyginimų didinimas sukėlė statutinių pareigūnų profesinių sąjungų ir daliai pedagogų atstovaujančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nepasitenkinimą. Kultūros sektoriaus darbuotojai dėl mažų algų ir finansavimo trūkumo kritikuoja valdžią ne pirmus metus, tačiau šįkart protestų nerengs.
Derybos dėl atlyginimų dar nesibaigė
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas Eltai sakė, kad su Kultūros ministerija vis dar deramasi dėl kolektyvinės šakos sutarties.
Profesinės sąjungos siekia susitarimo dėl 7,5 proc. atlyginimų didinimo, kartu numatant galimybę kitais metais algas padidinti dar 2,5 proc. Tokiu atveju bendras augimas per dvejus metus siektų apie 10 proc.
L. Rosleko teigimu, kultūros darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė anksčiau memorandume numatyto tikslo – sudaryti bent 90 proc. švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio.
Profesinės sąjungos vadovas pripažino, kad norai dėl finansavimo visuomet didesni už realias galimybes. Jo teigimu, būtų galima siekti ir 15 proc. algų augimo, tačiau valstybės biudžetas turi ribas.
L. Roslekas taip pat pažymėjo, kad dabartinėmis sąlygomis, kai daugiau lėšų skiriama gynybai, o finansavimas kitose srityse mažinamas, reikėtų įvertinti kultūros ministro pastangas. Anot jo, ankstesni Kultūros ministerijos sprendimai buvo sukėlę protestus, o dabartinė situacija esą yra kitokia.
Vis dėlto derybas apsunkina jų vėlavimas. Pasak L. Rosleko, jos turėjo prasidėti dar rugpjūčio pabaigoje, tačiau dėl pokyčių Kultūros ministerijoje procesas užsitęsė, o biudžeto projektas jau pateiktas Seimui.
Dėl to profesinės sąjungos turi mažiau laiko išsamiai derėtis. L. Roslekas teigė, kad dažni valdžios pokyčiai kultūros srityje lemia situaciją, kai patys sektoriaus darbuotojai tampa politinių procesų įkaitais.
Ministerija patvirtino atlyginimų augimą
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė gavęs ministerijos patvirtinimą, kad per dvejus metus darbo užmokestis turėtų padidėti 10 proc. Jo vertinimu, tai yra sveikintinas susitarimas.
M. Stanžys sakė, kad pagrindinės atlyginimų didinimo sąlygos derybose jau suderintos, nors dar liko kitų klausimų, kuriuos reikia išspręsti.
Kultūros ministras Lukas Alsys anksčiau yra nurodęs sieksiantis, kad atlyginimai didėtų ne tik ministerijai pavaldžiose, bet ir savivaldybių kultūros įstaigose.
M. Stanžys tokį pažadą vertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad jo įgyvendinimą bus galima įvertinti tik vėliau. Ministro pareiškimas, jo teigimu, yra geras signalas savivaldybėms ir kvietimas susitarti dėl kultūros sektoriaus stiprinimo, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo pačių savivaldybių.
A. Gelūnas: kultūros finansavimą politiškai apginti sudėtinga
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas teigė, kad kasmetinės derybos dėl lėšų kultūrai nėra itin džiuginančios, tačiau bendra padėtis pamažu gerėja.
Jo teigimu, vilčių suteikia ministro pasirengimas derėtis, diskutuoti ir pagrįsti kultūros sektoriaus poreikius. A. Gelūnas mano, kad tikslas kelti kultūros darbuotojų atlyginimus iki vidutinio darbo užmokesčio lygio yra racionalus ir pagrįstas.
Tačiau, pasak muziejaus vadovo, vien atlyginimų klausimu apsiriboti negalima. Finansavimo reikia ir kultūros įstaigų bei organizacijų veiklai, taip pat infrastruktūrai, kurią būtina nuolat prižiūrėti ir atnaujinti.
A. Gelūnas pabrėžė, kad dėl permainingo klimato pastatai dėvisi, todėl net ir naujai pastatytai infrastruktūrai po keliolikos metų gali prireikti priežiūros. Šis poreikis, jo vertinimu, yra nuolatinis.
Kultūrai numatyta 490,2 mln. eurų
ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
2027 metų biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta skirti 490,2 mln. eurų.
L. Alsys anksčiau žadėjo didesnį finansavimą Lietuvos kultūros tarybai, Medijų rėmimo fondui, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros institutui ir Kultūros paveldo departamentui.
Kartu ministras pripažino, kad kitąmet gali neužtekti lėšų daliai kultūros įstaigų, muziejų ir dvarų renovuoti.
Ministerija pirmiausia ketina finansuoti prioritetiniame sąraše esančios infrastruktūros projektus. Kitų pastatų atveju svarstoma pasitelkti alternatyvius finansavimo šaltinius, įskaitant kitas valstybėje veikiančias programas.
