Rusijos ir Baltarusijos informacinės kampanijos spalį buvo nukreiptos prieš Lietuvos gynybos politiką. Taip pat skleisti kaltinimai, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve smūgiams Rusijoje, ir melagingi teiginiai istorinėmis temomis, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Kariuomenės analitikų vertinimu, ypač daug neigiamos reakcijos Rusijoje ir Baltarusijoje sukėlė Seimo sprendimas dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio išbraukimo. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Rusijos pareigūnai ir propagandos skleidėjai tvirtino, kad toks Lietuvos žingsnis esą provokuoja Maskvą ir gali paskatinti ją imtis atsakomųjų veiksmų. Kariuomenės analitikų teigimu, tokiu būdu Lietuva mėginama pavaizduoti kaip neatsakinga bei agresyvi valstybė, o grasinimais siekiama atgrasyti ją nuo gynybos pajėgumų stiprinimo.
Kaip skelbė BNS, spalio pradžioje Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria būtų atsisakyta pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinto draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.
Rusijos propaganda taip pat pasinaudojo spalio 18 dieną Pasvalio rajone sudužusio bepiločio orlaivio incidentu. Tuo metu buvo kartojami kaltinimai, kad Baltijos valstybės tyčia riboja civilinę aviaciją ir suteikia Ukrainai galimybę naudotis jų oro erdve smūgiams į taikinius Rusijoje, tarp jų – Sankt Peterburge.
Lietuvos kariuomenės vertinimu, tokiais melagingais naratyvais siekiama įtvirtinti Kremliaus teiginį, kad Rusija kariauja ne vien su Ukraina, bet ir su visu NATO aljansu. Analitikų teigimu, pirmiausia tai skirta Rusijos vidaus auditorijai – taip mėginama pateisinti nesugebėjimą apsisaugoti nuo Ukrainos smūgių ir nepasiektas reikšmingas pergales mūšio lauke.
Spalį Maskva prieš Baltijos šalis, kariuomenės duomenimis, pasitelkė ir teisinio spaudimo priemones.
Spalio 5 dieną Rusijos generalinės prokuratūros prašymą patenkinęs Maskvos Tverės rajono teismas penkis Lietuvos, penkis Latvijos ir du Estijos piliečius bei penkias organizacijas paskelbė tiesioginiais nacių bendrininkais.
Rusijos viešojoje erdvėje buvo teigiama, kad toks sprendimas sudarys sąlygas patraukti atsakomybėn asmenis, kurie Baltijos šalyse esą šlovina nacistinės Vokietijos bendrininkus.
Kariuomenė nurodė, kad istorinės temos buvo naudojamos ir informacinėse kampanijose prieš Ukrainą, Europą bei Baltijos šalis. Jose skleisti teiginiai apie Vakaruose neva įsigalėjusias neonacistines ir fašistines nuotaikas, taip pat esą perrašomą Antrojo pasaulinio karo istoriją.
Analitikų vertinimu, papildomo dėmesio šioms temoms galėjo suteikti 80-osios Niurnbergo proceso pagrindinio nuosprendžio paskelbimo metinės.

