Lietuvos moksleivių fizinis pasirengimas kelia nerimą: net 9 iš 10 jų nesugeba atlikti elementarių užduočių – padaryti atsispaudimų, išlaikyti savo kūno svorį ar nubėgti nustatytą atstumą. Kitas tyrimas parodė, kad Lietuva patenka tarp penkių mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių. Specialistai pabrėžia, jog judėjimo stoka veikia ne tik vaikų fizinę būklę, bet ir smegenų veiklą, mokymosi rezultatus bei galimybes ateityje tarnauti kariuomenėje.
Tokias išvadas atskleidė Lietuvos sporto universiteto Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklo projektas. Jame dalyvavo 1 tūkst. 300 mokinių iš skirtingų Lietuvos mokyklų.
Normatyvus įveikė tik nedidelė dalis mokinių
Moksleiviams teko bėgti, išlaikyti kūną lentoje, daryti atsispaudimus, šokinėti į aukštį ir atlikti kitas nesudėtingas užduotis. Jas įveikė vos 130 jaunuolių – tai reiškia, kad devyni iš dešimties dalyvių neatitiko keliamų reikalavimų.
Užduotys buvo panašios į tas, kurias kariuomenėje atlieka kariai. Tyrimo rezultatai rodo, kad daliai vaikų trūksta ne tik jėgos ir ištvermės, bet ir elementarių judėjimo įgūdžių.
Vilniaus Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė teigė, kad nemaža dalis mokinių nenoriai dalyvauja fizinio ugdymo pamokose, nors yra ir profesionaliai sportuojančių vaikų.
Antakalnio gimnazijos mokinė Ugnė pasakojo, kad mokykloje sportuoti jai patinka, tačiau rimčiau treniruotis ji renkasi sporto klube. Gimnazijoje, jos teigimu, daugiau laiko praleidžiama su draugais ir smagiai leidžiama laiką, o sporto salėje siekiama konkretaus fizinio rezultato.
Vienuoliktokui Juozui, įveikusiam normatyvus ir gavusiam Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklą, sportuoti padeda motyvacija, kurią suteikia triatlonininkas dėdė. Jaunuolis pripažino, kad kartais būna sunku prisiversti treniruotis, tačiau poreikį sportuoti jis jaučia.
Profesionaliai futbolą žaidžianti dvyliktokė Radvilė sakė, kad sportas jai padeda atsitraukti nuo rūpesčių. Ji nori siekti geriausios savo versijos, o futbolas nuo vaikystės leidžia išreikšti save ir trumpam atsiriboti nuo kasdienybės.
Sportuoti sąlygos yra, tačiau motyvacijos – ne visada
Antakalnio gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas Šarūnas Ragauskas, šį darbą dirbantis 40 metų, pastebi ryškų skirtumą tarp dabartinių mokinių ir ankstesnių kartų.
Jis prisiminė, kad anksčiau mokiniai net naktimis lipdavo per langus žaisti krepšinio. Mokytojai rytais matydavo, jog sporto salėje būta žaidžiama, tačiau vaikams dėl to nepriekaištaudavo.
Anot Š. Ragausko, šiandien jaunuoliai turi gerokai daugiau galimybių sportuoti, bet jiems dažnai trūksta noro. Mokytojas taip pat juokavo apie mokinių pasiteisinimus – vienas jų esą teigė pasitempęs kulną.
Jaunuoliai noriai dalyvauja varžybose, mėgsta varžytis, būti pagirti ir apdovanoti, tačiau komandinius žaidimus renkasi ne taip dažnai. Mokytojas pastebi, kad mokiniai lankosi sporto klubuose, bet dažniau treniruojasi individualiai.
Lietuvos sporto universiteto mokslininkė Inga Lukonaitienė aiškino, kad projekto paskirtis – ne tik įvertinti mokinių fizinį pasirengimą ir nustatyti silpniausias vietas. Taip pat siekiama sukurti sistemą, kuri padėtų motyvuoti vaikus, padėtų fizinio ugdymo mokytojams ir treneriams bei prisidėtų prie sveikesnio piliečio ugdymo. Tai, pasak jos, gali būti svarbu ir dėl galimo šaukimo į kariuomenę ateityje.
Judėjimo stoka gali paveikti ir mokymąsi
Jau dabar daugiau nei pusė jaunuolių, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, neatitinka pagrindinių fizinio pasirengimo ir sveikatos kriterijų. Dėl to jie negali tarnauti ir ginti tėvynės.
Neuropsichologų tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas susijęs ir su vaikų protiniais bei pažintiniais gebėjimais. I. Lukonaitienė teigė, kad fiziškai pajėgesni vaikai geriau atlieka dėmesio ir atminties užduotis, o tyrimai rodo skirtumus tarp daugiau ir mažiau fiziškai pasirengusių mokinių.
Pasaulio sveikatos organizacijos naujausio tyrimo duomenimis, Lietuvoje pakankamai kasdien juda tik 13 proc. 5–9 klasių moksleivių. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp penkių mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių.
Vilniaus universiteto docentė Inga Truskauskaitė pabrėžė, kad nepakankamai skatinamas fizinis aktyvumas gali trukdyti sveikai smegenų raidai ir ilgainiui turėti įtakos akademiniams pasiekimams.
Vis dėlto, pasak mokslininkės, pradėti daugiau judėti niekada nevėlu. Net 20 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo prieš testą gali pagerinti kognityvinius gebėjimus čia ir dabar.
Lietuvos sporto universitetas taip pat siekia, kad Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklas ateityje suteiktų papildomą balą stojant į sporto studijas, policiją, karo akademiją ar norint tapti ugniagesiu gelbėtoju.

