Siekdama paspartinti įsigijimus ir sustiprinti šalies dronų pramonę, Lietuva svarsto galimybę steigti valstybinį dronų pramonės holdingą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas interviu BNS teigė, kad skirtingos Lietuvos įmonės galėtų specializuotis atskirose srityse: viena gamintų FPV dronus, kita – interceptorius, trečia – tolimojo arba vidutinio nuotolio dronus, o dar viena būtų atsakinga už žvalgybinius dronus.
Pasak ministro, būtent tokia specializacija ir yra viena iš valstybės holdingo steigimo idėjų.
Valstybė taptų finansiniu užnugariu
R. Kauno teigimu, valstybė kontroliuojamoje bendrovėje veiktų kaip finansinis užnugaris. Į tokį darinį taip pat būtų galima įtraukti mokslininkus ir universitetus, nes, ministro vertinimu, Lietuvai reikia ne tik gamybos, bet ir technologinio proveržio bei inovacijų.
Socialdemokratas mano, kad holdingas leistų tikslingiau paskirstyti valstybės finansines galimybes.
Šį klausimą ministras jau aptarė su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Gynybos resursų agentūra. R. Kauno teigimu, šios institucijos mato tokio modelio galimybes, o premjeras idėją taip pat palaiko.
Konkretaus termino kol kas nėra
Ministras neįvardijo, kada holdingas galėtų būti įsteigtas. Artimiausiu metu jis planuoja šią idėją pristatyti dronų pramonės atstovams.
R. Kaunas nurodė, kad tai būtų ir pramonės atstovų įsipareigojimo dalis. Jei visos suinteresuotos pusės pritartų, tolesnis klausimas būtų teisininkams – kiek greitai būtų galima suformuoti tokį darinį.
BNS anksčiau skelbė, kad gynybos pramonės holdingą buvo numačiusi sukurti tuometės premjerės Ingos Ruginienės Ministrų kabinetas. Vėliau ją pakeitus Mindaugui Sinkevičiui, šio tikslo Vyriausybės programoje nebeliko. Vietoje jo atsirado punktai dėl glaudesnės valstybės ir pramonės partnerystės.
