Seimas ketvirtadienį balsuos dėl naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos, pagal kurią ši paslauga būtų prieinama ne tik susituokusiems žmonėms ir registruotiems partneriams.
Siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos galėtų būti teikiamos pilnamečiams ir veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims: sutuoktiniams, įregistravusiems arba neįregistravusiems partnerystę vyrui ir moteriai, taip pat poroje nesančiai moteriai.
Prieš balsavimą – tuščių vežimėlių akcija
Sveikatos reikalų komitetui nepritarus parlamentarų siūlymui leisti vienišoms vaisingoms moterims pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti už asmenines lėšas, Seimo liberalai prieš galutinį balsavimą rengia tuščių vaikiškų vežimėlių akciją. Liberalų teigimu, ja siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ribojamų reprodukcinių teisių kasmet keli šimtai moterų netenka galimybės pagalbinio apvaisinimo būdu pasirinkti motinystę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valstybei pakaktų nebedrausti partnerio neturinčioms moterims susilaukti vaikų. Jos vertinimu, toks sprendimas biudžetui nieko nekainuotų, nes procedūras moterys finansuotų pačios, o vienas įstatymo straipsnis galėtų lemti keliais šimtais didesnį kasmet gimstančių kūdikių skaičių.
Komitetas taip pat pasiūlė atsisakyti anksčiau Vyriausybės nustatyto reikalavimo nesusituokusioms poroms įrodyti, kad jos kartu gyvena bent vienerius metus.
Pagal projektą, paslauga būtų teikiama diagnozuotą nevaisingumą turintiems asmenims arba tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas padėtų išvengti vaikui gresiančios sunkios negalios ar ligos. Moteris taip pat turėtų būti pajėgi pastoti ir išnešioti kūdikį. Ar šie kriterijai įgyvendinti, spręstų gydytojų konsiliumas.
Šiuo metu pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.
Numatomi embrionų saugojimo ir donorystės pokyčiai
Embriono donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas nuo konservavimo dienos lytinių ląstelių banke būtų laikomas ne trumpiau kaip dvejus metus, o donorai tam būtų davę rašytinį sutikimą.
Kaip ir dabar, pirmuosius dvejus metus embrionų saugojimą lytinių ląstelių banke finansuotų valstybė. Vėliau išlaidas turėtų padengti pora arba poroje nesanti moteris. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis galėtų būti saugomi ne ilgiau kaip dešimt metų.
Įstatymo projekte taip pat paliekamas galioti surogatinės motinystės draudimas.
Svarstant pakeitimus Sveikatos reikalų komitete sutarta paankstinti finansavimo pradžią: lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis būtų pradėtas kompensuoti nuo 2027-ųjų, o ne nuo 2029 metų.
Projekto kritikai mano, kad siūloma tvarka neužtikrina geriausių vaiko interesų, nes sudaro sąlygas vaikams gimti nepilnose šeimose.
Pakeitimus paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas
Naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos Seimas ėmėsi balandį, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui. Jame nustatyta, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek teisę į šias paslaugas suteikia tik santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragino parlamentą priimti būtinus įstatymus. Jo teigimu, tai sudarytų galimybę vėliau svarstyti dabartinių kompensavimo galimybių išplėtimą.
Ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų pagal tuo metu galiojusią tvarką, leidusią procedūras susituokusioms poroms, Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Kol naujas įstatymas dar nepriimtas, ministerija gydymo įstaigoms leidžia ir toliau teikti šias paslaugas.

