VU mokslininkai perspėja: po 12 metų mokykloje moksleivių gebėjimai vis prastėja

Vilniaus universiteto mokslininkai skelbia neraminančias išvadas: po 12 metų mokykloje jaunuoliai kasmet išeina prasčiau skaičiuodami, silpniau suprasdami tekstus ir menkiau gebėdami mąstyti. Siekdami stabdyti šį nuosmukį, VU dėstytojai subūrė Idėjų kalvę ir pasiūlė siaurinti, tačiau kartu gilinti ugdymo programas bei gerinti mokytojų rengimą.

Į universiteto kvietimą aptarti šias problemas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai neatvyko.

Šeduvos gimnazijos abiturientai mokyklos programų kokybę vertina taip pat kritiškai. Akvilė jai skirtų 6 balus, nes programose, jos teigimu, kai kur turinio per daug, kai kur – per mažai, o kai kur pasitaiko ir klaidų. Eimantas visą sistemą įvertino 8 balais, nes kai kurios programos, jo manymu, yra pernelyg plačios. Austėja sakė skirtų 7 balus, nes trūkumų esą turi kiekviena programa.

Mokslininkai ragina mažinti programų apimtį

Per plačias programas įvardija ne tik mokiniai. Tą patį pabrėžia VU mokslininkai, teigiantys, kad mokyklų absolventų rezultatai prastėja.

VU profesorius Rimas Norvaiša perspėjo, kad artimiausi maždaug 15 metų švietimo sistemai gali būti sunkūs. Jis sakė kol kas nematantis aiškaus pripažinimo, jog padėtis yra sudėtinga.

Nors patys moksleiviai mokymosi rezultatus pirmiausia sieja su asmeninėmis pastangomis, mokslininkai atkreipia dėmesį ir į sistemos trūkumus. R. Norvaišos teigimu, mokykla ne visada suteikia tai, ką vidutinis mokinys galėtų pasiekti, o mokytojų parengimo lygis yra nepakankamas.

VU Idėjų kalvės koordinatorė Guoda Azguridienė mano, kad ugdymas turėtų būti grąžintas prie tikslo mokyti mąstyti per visus dalykus. Tačiau šiandien mokytojams, jos teigimu, pirmiausia tenka suvaldyti klasę ir kuo greičiau įveikti programą.

Šeduvos gimnazijos direktorė Edita Varneckienė taip pat pripažino, kad kai kuriuose dalykuose mokytojams sudėtinga programas pritaikyti šių dienų mokiniams, kurie mokosi kitaip, o pats turinys ne visuomet patogus mokyti.

Mokslininkai siūlo programų apimtį mažinti, kad mokytojams ir mokiniams nereikėtų skubant pereiti viso numatyto turinio. Vis dėlto švietimo ekspertas Arūnas Šileris įspėja, kad taip gali sumažėti ir mokinių išsilavinimo plotis. Jo teigimu, literatūros analizę grindžiant vos vienu, dviem ar trimis kūriniais, mokinys gali likti mažai skaitęs ir neturėti platesnio pagrindo.

Egzaminų užduotys tapo lengvesnės, tačiau rezultatai negerėja

VU mokslininkai išnagrinėjo apie 700 matematikos egzaminų užduočių, kurios mokiniams buvo pateiktos 2004–2024 metais. Analizė parodė, kad per du dešimtmečius paprasčiausių uždavinių dalis išaugo nuo 20 proc. iki beveik 40 proc.

Mokslininkai iš to daro išvadą, kad prastus egzaminų rezultatus lemia ne pernelyg sudėtingos užduotys, o švietimo sistemos problemos. R. Norvaiša taip pat atkreipė dėmesį, kad programos ir vadovėliai rengiami nesuderinus jų tarpusavyje.

Profesorius siūlo keisti matematikos mokytojų rengimą: svarbu ne vien išmokyti juos universitetinės matematikos, bet ir suteikti gilesnį mokyklinės matematikos supratimą.

Tačiau vien žinių nepakanka. Šiuo metu, kaip teigiama, 30 proc. mokytojų patiria kolegų ir vadovų patyčias. Organizacijos „Švietimas#1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžė, kad mokytojo emocinė būsena klasėje persiduoda vaikams, todėl šią situaciją būtina kuo greičiau keisti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė dar kartą įsigilinsianti į mokslininkų išsakytas mintis ir neatmetė bendradarbiavimo galimybės. Vis dėlto universiteto konferencijoje nė vienas iš kviestų ministerijos atstovų nepasirodė.

R. Popovienė sakė negalinti paaiškinti, kodėl ministerijos atstovai nedalyvavo, nors planuota atvykti. VU rektorius Rimvydas Petrauskas pažymėjo, kad kvietimai buvo išsiųsti, tačiau visi turi savo darbotvarkes, o dokumentas yra viešas.

Ministrė pritaria siūlymui siaurinti programas ir teigė, kad dalies programinio turinio jau atsisakyta nuo šių metų rugsėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *