Maskvos teismui keliolika Baltijos šalių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių paskelbus „nacistinės Vokietijos bendrininkais“, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas tokį žingsnį vertina kaip Kremliaus desperaciją.
Pirmadienį BNS R. Motuzas teigė, kad Rusija šiuo metu yra desperatiškoje padėtyje ir įvairiais būdais mėgina stiprinti dezinformaciją bei propagandą prieš Ukrainą ir kitas valstybes, įskaitant Lietuvą. Jo vertinimu, Maskva tikisi, kad teisinio pobūdžio sprendimas Rusijos visuomenėje padės diskredituoti Baltijos šalis.
Į Maskvos pareiškimus sureagavo Lietuvos atstovas
Maskvos teismo spaudos tarnyba pirmadienį pranešė, kad 13 Baltijos šalių gyventojų ir kelios organizacijos pripažinti „nacistinės Vokietijos bendrininkais, vykdžiusiais karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui prieš sovietus Antrojo pasaulinio karo metais“.
Tarp teismo sprendime minimų asmenų yra 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius, partizanų vadas Juozas Lukša ir laisvės kovose žuvęs rašytojas Bronius Krivickas.
Sąraše taip pat nurodomi su Vilijampolės pogromu siejamas Algirdas Klimaitis ir majoras Antanas Impulevičius. Pastarasis buvo Antrojo bataliono, vėliau pavadinto Antruoju apsaugos ir Dvyliktuoju batalionu, vadas. Šį dalinį okupantai naudojo žydų bei kitų tautybių žmonių žudynėms Baltarusijoje ir kitose vietose.
Teismas „nacistinės Vokietijos bendrininkėmis“ taip pat paskelbė Lietuvių aktyvistų frontą ir Lietuvių tautininkų sąjungą.
Maskvos teigimu, sprendimas priimtas išnagrinėjus įvairių Rusijos agentūrų archyvinius dokumentus ir išklausius paaiškinimus apie esą „nusikalstamus veiksmus“, kuriuos atliko minimi asmenys bei organizacijos iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos.
R. Motuzas pažymėjo, kad Rusija, siekdama paveikti istorinę atmintį, taiko ne naują informacinio karo priemonę. Jo teigimu, po plataus masto invazijos į Ukrainą Kremlius aktyviai naudojo „denacifikacijos“ retoriką, o Baltijos šalys tuo metu taip pat buvo įtrauktos į tą pačią propagandinę schemą.
URK pirmininko vertinimu, dabartinėmis aplinkybėmis šis klausimas Maskvai tapo dar aktualesnis, nes Lietuva ir kitos Baltijos valstybės aktyviai remia Ukrainą. Jis pabrėžė, kad Lietuva žino savo istoriją, o šiandien turėtų akcentuoti, jog pati Rusija šlovina imperializmą.
Lietuvos kariuomenė ne kartą yra skelbusi, kad šalies istorinės atminties politika sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
