Naujas tyrimas rodo, kad demencija gali paveikti kai kurias organizmo funkcijas dar gerokai iki pastebimų atminties ar mąstymo pokyčių.
Žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ paskelbto darbo duomenimis, žmonėms, kuriems ankstyvoji Alzheimerio liga diagnozuojama nesulaukus 65 metų, įvairių sveikatos problemų gali atsirasti net likus 15 metų iki ligos nustatymo, skelbia mirror.co.uk.
Įspėjamasis ženklas gali būti susijęs su klausa
Oulu universiteto ir Rytų Suomijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vieni ankstyviausių galimų signalų yra klausos sutrikimai. Tarp jų minimas spengimas ausyse ir dėl nervų pažeidimo atsirandantis klausos praradimas.
Likus 6–10 metų iki Alzheimerio ligos diagnozės, tokias problemas žmonės nurodė daugiau nei du kartus dažniau, nors tuo metu aiškūs atminties ir mąstymo sutrikimai dar nebuvo pasireiškę.
Mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su ankstyvaisiais smegenų pokyčiais, paveikiančiais už garsų apdorojimą atsakingas sritis. Kita galima priežastis – klausos sunkumai verčia smegenis daugiau pastangų skirti kalbai ir garsams suprasti, todėl mažiau išteklių lieka kitoms pažinimo funkcijoms.
Apie šiuos rezultatus savo „YouTube“ vaizdo įraše „10 Dementia Warning Signs You’re Missing“ kalbėjo JAV sveikatos tyrėjas Nealas K. Shahas.
Jo teigimu, iš 23 tirtų sveikatos problemų kategorijų laikotarpiu nuo 6 iki 10 metų iki diagnozės labiausiai išsiskyrė otorinolaringologinės ligos – tai ausų, nosies ir gerklės sutrikimai. Dažniausiai buvo fiksuojamas spengimas ausyse ir abipusis sensorineuralinis klausos praradimas, arba nervų sistemos sukeltas klausos susilpnėjimas abiejose ausyse.
Žmonėms, kuriems vėliau buvo nustatyta Alzheimerio liga, šie sutrikimai pasireiškė gerokai dažniau nei kontrolinės grupės dalyviams.
Likus 6–10 metų iki diagnozės, klausos sutrikimų turėjo 4,7 proc. būsimų Alzheimerio pacientų ir 2,1 proc. kontrolinės grupės žmonių. Per penkerius metus iki diagnozės dalis dar padidėjo – atitinkamai iki 5,2 proc. ir 2,9 proc.
Kaip klausa gali būti susijusi su Alzheimerio liga?
Mokslininkai nurodo dvi galimas sąsajas. Pirmoji siejama su kognityviniu rezervu – smegenų gebėjimu atlikti kasdienes užduotis.
Kai žmogui sunku aiškiai girdėti triukšmingoje aplinkoje, smegenys turi intensyviau apdoroti garsus ir atskirti kalbą nuo aplinkos triukšmo. Dėl to gali likti mažiau išteklių atminčiai bei mąstymui.
Antroji teorija susijusi su pačios ligos raida. Ankstyvosios Alzheimerio ligos metu susidarančios apnašos ir baltymų sankaupos gali paveikti klausos žievę – smegenų sritį, kuri apdoroja garsus, dar prieš atsirandant ryškiems atminties sutrikimams.
Todėl sunkumai sekti pokalbį ar nuolatinis spengimas ausyse kai kuriais atvejais gali būti ne vien ausų problema, bet ir subtilus signalas apie pakitusią smegenų garsų apdorojimo veiklą.
