Sekmadienį 94-ąjį gimtadienį mini pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis.
Vidurdienį Vilniuje jį sveikino bičiuliai, bendraminčiai ir kamerinis choras „Aidija“.
Profesorių pasveikino Seimo pirmininkas
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką ir Kovo 11-osios Akto signatarą jubiliejaus proga pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
J. Olekas pabrėžė V. Landsbergio drąsą ir ryžtą Lietuvai lemtingu metu, kai reikėjo telkti žmones, ginti tautos teisę pačiai spręsti savo ateitį ir padėti pasauliui išgirsti Lietuvos balsą. Seimo pirmininkas teigė, kad profesoriaus indėlis į nepriklausomybės atkūrimą bei jos gynimą yra neatsiejama šalies istorijos dalis.
J. Olekas taip pat akcentavo pareigą saugoti iškovotą laisvę ir perduoti ją ateities kartoms. V. Landsbergiui jis palinkėjo stiprios sveikatos, artimųjų šilumos bei kasdienio džiaugsmo, kurį suteikia muzika ir poezija.
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. Kaune. Jis augo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir kalbininko Jono Jablonsko dukters Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.
Profesinį kelią iš pradžių siejo su muzika: baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, o vėliau – Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Dar studijuodamas pradėjo dirbti pedagogu ir mokytojavo iki 1990-ųjų kovo, dėstė keliose aukštosiose mokyklose.
1988 m. birželį V. Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tų pačių metų rudenį per Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą jis išrinktas į Seimą, o aktyviai įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą tapo jo lyderiu.
1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Tą pačią dieną jis vadovavo posėdžiui, kuriame paskelbta apie Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimą. Pagal Laikinąją Konstituciją V. Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
2022 m. birželio 30 d. Seimas įstatymu V. Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat yra šachmatininkas, meno, kultūros ir muzikos istorikas, kultūrologas bei publicistas. Jis inicijavo dešiniosios konservatorių partijos – TS-LKD – susikūrimą.
1993 m. gegužės 1 d., steigiant Lietuvos konservatorių partiją, V. Landsbergis buvo išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. jis į šias pareigas perrinktas ir jas ėjo iki 2003 m.
1990–1991 m. V. Landsbergis vadovavo Valstybinei derybų su Sovietų Sąjunga delegacijai.
1991 m. liepą kartu su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu jis pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, įsigaliojusią 1992 m. Šiuo dokumentu Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1991 m. Helsinkyje Lietuvos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, o 1992 m. Paryžiuje – Paryžiaus chartiją. Rio de Žaneire jis pasirašė Žemės chartiją, taip pat kartu su kitais pasiekė susitarimą, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai.
