Rudenį šilumos ieškantys lietuviai dažnai renkasi Egiptą, Turkiją ir kitas turistines šalis. Grįždami jie parsiveža saldumynų, prieskonių, tekstilės, kosmetikos, maisto papildų ir vaistų. Tačiau ne visus pirkinius galima gabenti be apribojimų – kai kuriais atvejais gresia bauda arba daiktų konfiskavimas.
Egipte keliautojams siūloma įsigyti įdarytų datulių, druskos kristalų, vietinių saldumynų, kosmetikos, papildų ir vaistų. Socialiniuose tinkluose žmonės giria turkiškus bei egiptietiškus preparatus dėl mažesnės kainos ir, jų teigimu, veiksmingumo. Komentaruose minimi „Sinupret forte“, „Congestal“, „Clearest“, stipresnio poveikio „Diclofen“, „Augmentin“, „Olinth“ nosies lašai, taip pat vitaminai plaukams, tepalai, kremai su kolagenu ir kitos priemonės.
Pigesni vaistai nebūtinai reiškia saugesnį pasirinkimą
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė yra pabrėžusi, kad Europos Sąjungos valstybėse vaistai registruojami pagal bendras procedūras, ES teisės aktus ir vienodus standartus. Į rinką patenka tik nustatytus saugumo ir kokybės reikalavimus atitinkantys preparatai.
Trečiosiose šalyse taikomos savos vaistų registravimo, gamybos ir prekybos taisyklės, kurios gali skirtis nuo galiojančių ES. Vis dėlto vien iš kilmės šalies negalima spręsti, kad egiptietiški ar turkiški vaistai yra mažiau veiksmingi ar nesaugūs – tam reikėtų išsamių įvežtų preparatų tyrimų.
Net jei užsienyje parduodamas vaistas turi tokį patį pavadinimą ar panašią pakuotę, jo sudėtis gali nesutapti su Europos Sąjungoje gaminamo ar parduodamo preparato sudėtimi. Didžiausia rizika įsigyti nekokybišką vaistą kyla perkant ne vaistinėje, o, pavyzdžiui, turguje. Kiek ir kokių vaistų lietuviai įsigyja trečiosiose šalyse, tikslių duomenų nėra.
Kiek vaistų galima įsivežti į Lietuvą?
Iš trečiųjų šalių vaistus leidžiama gabenti tik asmeniniam vartojimui. Receptinių preparatų galima įsivežti tiek, kiek nurodyta gydytojo pažymoje, tačiau ne ilgesniam kaip 6 mėnesių gydymo kursui ir tik pažymos galiojimo laikotarpiu.
Muitinės pareigūnai gali paprašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad vaistai paskirti gydytojo ir yra reikalingi gydymui. Pažyma turi galioti ne trumpiau nei kelionė ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jos išrašymo dienos.
Norint vežtis daugiau, reikės įrodymų
Neturint gydytojo pažymos, vienu kartu ir ne dažniau kaip kartą per kalendorinį mėnesį leidžiama įsivežti arba gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių.
Jeigu į trečiąją šalį dėl darbo, studijų, ugdymo ar kitų aplinkybių tenka vykti daugiau nei kartą per mėnesį, per mėnesį galima įsivežti iki 40 pakuočių, tačiau vienu kartu – ne daugiau kaip 10. Tokiu atveju muitinei būtina pateikti aplinkybes patvirtinančius dokumentus: darbo sutartį, darbo pažymėjimą, kelionės dokumentus, mokinio ar studento pažymėjimą ir panašiai.
Šie ribojimai netaikomi vaistiniams preparatams, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Maisto papildai nelaikomi vaistais, nes neturi gydomųjų savybių. Vienas žmogus gali gabenti arba siųsti ne daugiau kaip 10 jų pakuočių, o bendras svoris negali viršyti 20 kg. Tokios taisyklės galioja grįžtant ne tik iš Egipto ar Turkijos, bet ir iš kitų ne ES valstybių, įskaitant Baltarusiją.
Už pažeidimus gali grėsti tūkstantinė bauda
Viršijus nustatytas vaistų gabenimo ribas, taikoma administracinė atsakomybė. Jei preparatai gabenami kontrabanda, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnį gali būti skirta 200–6000 eurų bauda, priklausomai nuo daiktų vertės, taip pat konfiskuoti kontrabandos daiktai.
Už vaistų gabenimą nesilaikant nustatytų normų, jie sulaikomi pagal ANK 64 straipsnį. Bauda gali siekti nuo 30 iki 860 eurų, o pakartotinio nusižengimo atveju – nuo 200 iki 1500 eurų. Be to, gali būti konfiskuoti gabenti daiktai.
Į lagaminą negalima dėti ir kai kurių lauktuvių
Lietuvos muitinė primena, kad iš ne ES šalių keleiviams draudžiama asmeniniame bagaže įvežti mėsą ir pieno produktus, pavyzdžiui, dešras, sūrį bei kitus gaminius. Jie gali būti konfiskuoti ir sunaikinti pasienyje.
Be specialių sertifikatų negalima įvežti augalų, sėklų, sodinukų, šviežių vaisių, daržovių ar gėlių. Išimtis taikoma penkioms vaisių rūšims: bananams, ananasams, kokosams, durijams ir datulėms.
Gyvūninės kilmės produktams taip pat būtini oficialūs veterinariniai dokumentai ir specialūs kontrolės punktai. Alkoholio bei tabako gaminių kiekiams taikomi atskiri ribojimai – atvykstant lėktuvu galima įsivežti, pavyzdžiui, iki 1 litro stipraus alkoholio arba iki 200 cigarečių.
Net paplūdimyje rastas koralas gali sukelti problemų
Be leidimų draudžiama įvežti kai kuriuos gamtos objektus – kriaukles, akmenėlius ir koralus. Nesvarbu, ar jie nupirkti, ar rasti išmesti į krantą, muitinėje tai gali būti vertinama kaip gamtos niokojimas.
Lietuvos muitinės atstovė Gabija Gramalytė portalui tv3.lt yra nurodžiusi, kad 2025 m. pareigūnai sulaikė du iš Balio į Lietuvą atgabentus duobagyvius koralus („Scleractinia“). Šie koralai saugomi pagal tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, todėl jų įvežimui reikalingi specialūs leidimai. Neturint dokumentų, jie laikomi neteisėtai įvežtais saugomais laukinės gyvūnijos objektais.
Už viršytus kiekius ar draudžiamų daiktų įvežimą, atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, gali būti taikomi mokesčiai, skiriama 140–6000 eurų bauda arba pareiškiamas įspėjimas.
Užsienio reikalų ministerija primena, kad šalys gali riboti gamtiniuose, istoriniuose ar kultūriniuose objektuose rastų arba įsigytų daiktų išvežimą. Kiekvienas keliautojas pats turi pasitikrinti, ar jo suvenyrai nėra įtraukti į lankomos valstybės draudžiamų arba tik su specialiu leidimu išvežamų daiktų sąrašą.
URM žemėlapyje Egiptas – oranžinėje, Turkija – geltonojoje zonoje
Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina šalių saugumo žemėlapį. Turkija šiuo metu priskiriama geltonajai, o Egiptas – oranžinei zonai. Sprendimą keliauti į konkrečią valstybę žmogus turi priimti pats, įvertinęs galimas rizikas.
Juodoji zona laikoma pavojingiausia – iš tokių šalių rekomenduojama nedelsiant išvykti. Jai priskiriamos Baltarusija, Ukraina, Rusija, Iranas, Afganistanas, Mianmaras, Šiaurės Korėja, Malis, Eritrėja ir kitos valstybės.
Raudonoji zona reiškia padidėjusią riziką, todėl į šias šalis rekomenduojama nevykti. Joje yra Libanas, Izraelis, Sirija, Irakas, visas Arabų pusiasalis, Pakistanas bei didžioji dalis Šiaurės ir Vidurio Afrikos.
Jei į šias valstybes vis dėlto vykstama, būtina iš anksto pasirūpinti saugumo priemonėmis ir įvertinti, kad ekstremalios situacijos atveju pagalba gali būti sunkiai pasiekiama. Raudonojoje ir juodojoje zonose konsulinė pagalba gali būti teikiama labai ribotai arba apskritai neteikiama.
Ką reiškia oranžinė, geltonoji ir žalioji zonos?
Kelionę į oranžinei zonai priskiriamas šalis rekomenduojama gerai apsvarstyti. Jose dažniausiai nėra didesnės grėsmės sveikatai ar gyvybei, tačiau riziką gali didinti politiniai neramumai ar kiti veiksniai. Oranžinėje zonoje yra Serbija, Egiptas, Marokas, Meksika, Kinija, Kirgizija, Tadžikistanas ir kitos valstybės.
Geltonajai zonai priskiriamose šalyse patariama būti atsargiems, nes gali kilti nusikalstamumo ar terorizmo grėsmė. Šioje zonoje yra Turkija, JAV, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Indija ir kitos valstybės. Nors bendrai jose saugu, kai kur yra buvę, pavyzdžiui, teroro aktų.
Saugiausia laikoma žalioji zona, kuriai priklausančioms valstybėms specifinių rekomendacijų neteikiama. Joje yra didžioji dalis Europos valstybių, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Urugvajus, Surinamas ir kitos šalys. Vienintelė Azijos valstybė žaliojoje zonoje kol kas yra Butanas.
