Susisiekimo ministras siūlo griežtinti elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimo tvarką. Tokį siūlymą paskatino augantis sužeistųjų skaičius ir poreikis atskirti lėtas, mažos galios priemones nuo transporto priemonių, galinčių išvystyti itin didelį greitį.
Apie mikrojudumo priemonių saugumą ir planuojamą reguliavimą laidoje kalbėjo susisiekimo ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas bei veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.
V. Jakovlevo teigimu, pokyčių būtinybę pirmiausia rodo statistika. Per metus sužeista 185 žmonės – 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Daugiau nei pusė nukentėjusiųjų, 95 asmenys, yra nepilnamečiai. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jų buvo sužeista 71, tad šis skaičius padidėjo 24 žmonėmis, arba 36 proc.
Ministro patarėjas pabrėžė, kad laisvė keliuose negali trukdyti kitiems eismo dalyviams. Kai nukenčia patys priemonių vairuotojai arba sužalojami kiti žmonės, esą būtina imtis priemonių ir įvesti daugiau tvarkos.
Pasak V. Jakovlevo, problema išryškėjo technologijoms vystantis sparčiau nei spėjo keistis teisės aktai. Juro Taminsko vadovaujama ministerija siekia sureguliuoti situaciją, o ne apskritai uždrausti mikrojudumo priemones.
Siūloma mikrojudumo priemones įtraukti į bendrą registrą. Dviračių, įskaitant elektrinius dviračius su minti padedančiais varikliais, registruoti nereikėtų. Tuo metu priemonės, kurių galia neviršija 1 kilovato, o maksimalus greitis siekia iki 25 kilometrų per valandą, būtų laikomos mikrojudumo priemonėmis.
Tačiau kai kurios transporto priemonės gali važiuoti net 120 kilometrų per valandą greičiu. V. Jakovlevas kėlė klausimą, ar tokį objektą dar galima vadinti paspirtuku. Ministerijos kolegos situaciją vaizdžiai lygino su galimybe ant ratų ir su varikliu važinėti net šaldytuvu, jį priskiriant mikrojudumo priemonėms.
Dažniausiai nukenčia veidas
D. Matkevičius pasakojo, kad per tokias avarijas dažniausiai sužalojamas veidas. Vairuotojo rankos būna ant vairo, ratai yra maži, svorio centras aukštai, todėl smūgio kinetinė jėga veido kaulams gali būti didelė. Kartu su kaulais dažnai pažeidžiami ir minkštieji audiniai.
Chirurgas teigė, kad paspirtukų traumų daugėjo po pandemijos. Jo žodžiais, tuo metu, kai pasaulis susidūrė su COVID-19, prasidėjo ir kita pandemija – paspirtukų sukeliamos traumos.
Tokie sužalojimai pacientams tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išbandymu. Gydymas gali būti sudėtingas, nes traumos dažnai patiriamos gatvėje, nesterilioje aplinkoje, pažeidžiami minkštieji ir kietieji audiniai, o veidą tenka rekonstruoti.
Nors iš pradžių trauma gali pasirodyti nedidelė, visiškas sugijimas kartais trunka pusę metų. Pažeidus didelę veido dalį, gydymas gali užsitęsti net pusantrų metų. Pacientams sunku psichologiškai išlaukti šį laikotarpį, ištverti operacijas ir visą gydymą, ypač kai nelaimė iš pradžių tebuvo linksmas pasivažinėjimas.
