Europos Sąjungos gyventojai turi galimybę ne tik stebėti Briuselyje priimamus sprendimus, bet ir patys siūlyti, kokių pokyčių reikėtų. Tam skirta Europos piliečių iniciatyva – priemonė, leidžianti iškelti svarbią problemą ir paraginti Europos Komisiją ją įtraukti į savo darbotvarkę.
Kaip ši sistema veikia, kokias sąlygas būtina įvykdyti ir kokių rezultatų jau pasiekė piliečių pasiūlymai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos vadovė dr. Eglė Celiešienė.
Susidomėjimas iniciatyva auga
Tikslių tyrimų, parodančių, kiek Lietuvos gyventojų žino apie tokią galimybę, nėra. Vis dėlto įvairiuose renginiuose pastebima, kad susidomėjimas didėja. E. Celiešienę ypač nustebino šiemet pavasarį „Litexpo“ vykusioje Knygų mugėje sutiktas gausus jaunų žmonių būrys. Jie domėjosi Europos piliečių iniciatyva, dalijosi patirtimi ir siūlė savo idėjas.
Demokratiškumo ugdymo kolegijos nariai, kartu dirbantys Europos piliečių iniciatyvos ambasadoriais, siekia, kad apie šį įrankį žmonės ne tik išgirstų, bet ir pradėtų juo naudotis.
Kur ieškoti pagalbos ir bendraminčių?
Europos piliečių iniciatyva yra tarpvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Ji skirta žmonėms, turintiems idėją ar pasiūlymą, kurį norėtų matyti Europos Komisijos darbotvarkėje.
Jeigu konkreti idėja dar nesuformuluota arba trūksta bendraminčių, informacijos ir ekspertų patarimų, galima naudotis Europos piliečių iniciatyvos forumu. Jame gali registruotis ir klausimus užduoti kiekvienas Europos Sąjungos pilietis.
Visa Europos piliečių iniciatyvos svetainė automatiškai išversta į visas Europos Sąjungos kalbas. Todėl klausimą galima pateikti lietuviškai ir atsakymą gauti lietuvių kalba, net jei kiti platformos naudotojai bendrauja kitomis kalbomis.
Norint rasti reikiamą svetainę, pakanka paieškoje įvesti tris žodžius – „Europos piliečių iniciatyva“. Pirmasis rezultatas nuves į puslapį, kuriame galima registruotis. Dalyvavimas reikalauja autentifikacijos, nes būtina patvirtinti savo tapatybę.
Nuo idėjos iki parašų rinkimo
Pirmiausia pasiūlymas turi priklausyti Europos Komisijos kompetencijai. Šios sritys išsamiai išvardytos Europos piliečių iniciatyvos svetainėje.
Tuomet iniciatyvą turi užregistruoti mažiausiai septyni piliečiai iš septynių skirtingų Europos Sąjungos valstybių. Taigi vien geros idėjos nepakanka – reikia rasti kitų šalių gyventojų, kuriems rūpi tas pats klausimas.
Užregistravus iniciatyvą prasideda iki 12 mėnesių trunkantis palaikymo rinkimas. Per šį laiką būtina surinkti mažiausiai 1 milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų. Tačiau parašų skaičius savaime nereiškia, kad Europos Komisija privalės pasiūlymą įgyvendinti.
Jeigu nustatytas slenkstis pasiekiamas, Europos Komisija pakviečia iniciatyvos rengėjus pristatyti savo pasiūlymą, įtraukia klausimą į darbotvarkę ir per tris mėnesius pateikia atsakymą. Visos procedūros ir konsultacijos aprašytos Europos piliečių iniciatyvos svetainėje.
Kaip vyksta pasirašymas?
Kiekviena iniciatyva registruojama atskirai. Šiuo metu piliečiai kviečiami pasirašyti už 12 iniciatyvų. Žmogus pats perskaito pasiūlymą ir nusprendžia, kuriems iš jų pritaria.
Pasirašymas internetu primena balsavimą už politines partijas ar politikus, tik šiuo atveju palaikomos konkrečios piliečių idėjos. Surinkti parašai yra tikrinami.
Lietuvoje nacionalinio Europos piliečių iniciatyvos kontaktinio punkto funkciją atlieka Vyriausioji rinkimų komisija. Pasirašyti gali asmenys nuo 18 metų, o kiekvienas parašas patikrinamas.
Be bendro 1 milijono parašų reikalavimo, kiekvienai Europos Sąjungos valstybei nustatytos atskiros minimalios kvotos. Tai reiškia, kad palaikymas turi būti paskirstytas tarp šalių, o ne sutelktas vienoje valstybėje.
Viena iš šiuo metu minimų iniciatyvų susijusi su būstu. Ja siekiama, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę įsigyti būstą, o apleisti ir nenaudojami pastatai būtų dažniau pritaikomi žmonėms apgyvendinti. Taip pat siūloma sudaryti sąlygas pirmiausia pasirūpinti savo valstybių piliečių gyvenimo sąlygomis.
Iniciatyvos, jau padariusios poveikį
Vienas sėkmingų pavyzdžių – geriamojo vandens iniciatyva. Nors Vilnius gali didžiuotis gera vandens kokybe, tokios sąlygos buvo prieinamos ne visose Europos Sąjungos šalyse. Iniciatyva surinko reikiamą parašų skaičių, buvo apsvarstyta, o Europos Komisija pateikė atsakymą ir patobulino kai kuriuos teisės aktus, susijusius su geriamojo vandens kokybe.
Lietuva aktyviai dalyvavo ir iniciatyvoje dėl gyvūnų auginimo kailiams. Ji sulaukė daugiau nei 1,5 milijono parašų iš 18 valstybių, o Lietuvoje ją palaikė 50 tūkst. žmonių.
Nors vėliau Lietuvoje priimti sprendimai nebuvo tiesioginis Europos piliečių iniciatyvos rezultatas, šis pavyzdys parodė, kad argumentuotai išsakytas visuomenės lūkestis gali pasiekti politikus. 2023 metais Seimas priėmė teisės aktus, numatančius, kad nuo kitų metų nebebus galima auginti gyvūnėlių kailiams.
Pasak E. Celiešienės, tai rodo, kad piliečiams aiškiai ir pagrįstai kalbant apie jiems svarbius klausimus, politikai gali išgirsti visuomenės poziciją ir į ją reaguoti.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
