53 metų Karen Gray iš Svindono Jungtinėje Karalystėje mini šešerius blaivybės metus. Ilgą laiką alkoholis buvo tapęs neatsiejama jos kasdienybės dalimi – vakarais ji išgerdavo po du butelius vyno. Moteris sako turėjusi pasiekti visišką dugną, kad galėtų iš esmės pakeisti savo gyvenimą.
Karen pasakojo, kad pradėjusi gerti nebesugebėdavo sustoti: viena taurė virsdavo visu buteliu, o vėliau – dar vienu. Jos gyvenimas sukosi apie progą ir laiką, kada galės išgerti.
Dabar moteris teigia atradusi vidinę ramybę ir džiaugiasi sustiprėjusiu ryšiu su 20-mete dukra Sophie. Anksčiau jos taip pat buvo artimos, tačiau šiandien Karen jau gali su dukra iš tiesų bendrauti.
Vakarėliai virto kasdieniu alkoholio vartojimu
Pirmą kartą alkoholio Karen paragavo būdama 16-os. Mokykloje ji lankė vakarėlius, o sulaukusi 17 metų pradėjo reguliariai lankytis baruose ir užeigose.
Anot moters, beveik kiekvienas vakaras, kai ji eidavo gerti, baigdavosi nemalonumais. Dėl triukšmingo ir įžūlaus elgesio jai tekdavo susidurti su policija. Būdama 19-os Karen buvo nepageidaujama visuose savo miestelio baruose, nors tuo metu tai laikė savotišku pasiekimu.
Vėliau ji įsitraukė į Londono klubinį gyvenimą ir kone kiekvieną savaitgalį vartodavo ekstazį. Karen teigė taip bandžiusi pakeisti savo savijautą, nes pati su savimi nesijautė gerai.
Sulaukusi 25 metų moteris pradėjo dirbti savivaldybėje. Po darbo ji viena namuose kas vakarą išgerdavo po vieną ar du butelius vyno. Savaitgaliais alkoholis nesibaigdavo nuo penktadienio iki sekmadienio, o pirmadieniais Karen dažnai neateidavo į darbą dėl pagirių.
Motinystė problemos neišsprendė
2004 metais, būdama 34-erių, Karen pastojo ir nusprendė, kad turi susitvarkyti gyvenimą. Nėštumo metu bei pirmuosius tris mėnesius po dukros gimimo ji nevartojo alkoholio.
Tačiau 2005 metų kovą susitikusi su sena pažįstama iš vakarėlių laikų Karen tą pačią dieną stipriai apsvaigo. Po šio įvykio sugrįžo kasdienis noras gerti. Tuomet ji suprato, kad turi rimtą priklausomybės problemą, nors anksčiau tikėjo, jog vaiko gimimas padės atsisakyti alkoholio.
Kai Karen vis dažniau gėrė, didelę dalį rūpesčių auginant Sophie prisiėmė mergaitės tėvas. Pora išsiskyrė 2007 metais, kai dukrai buvo vos dveji. Po skyrybų Karen iš anksto planuodavo išgertuves tomis dienomis, kai Sophie būdavo pas tėtį.
Gydymą lydėjo ir atkrytis
2007 metais supratusi, kad viena su problema nesusitvarkys, Karen mėnesiui išvyko į priklausomybių gydymo centrą. Ten ji suvokė, kad priklausomybė yra liga.
Vėliau moteris lankė anoniminių alkoholikų susitikimus ir dalyvavo 12 žingsnių programoje, tačiau iš pradžių į ją žiūrėjo nepakankamai rimtai. Karen prisipažino rinkdavusis tik tas programos dalis, kurios jai patikdavo.
Po dvejų blaivybės metų ji vėl pradėjo gerti. Kaip pati pasakojo, vos išgėrusi pirmą taurę grįžo prie ankstesnio gyvenimo būdo. Kai dukra būdavo pas tėvą, Karen vėl vakarais išgerdavo po du butelius vyno.
Moterį slėgė kaltė. Ji jautėsi esanti bloga mama, nors dukrą mylėjo labiau už viską.
2020-ųjų balandį įvyko lūžis
2020 metais prasidėjus pandemijai ir karantinui Karen alkoholio vartojimas dar labiau suintensyvėjo. Ji pasakojo, kad vos televizijoje penktą vakaro pasirodydavo Borisas Johnsonas, iškart atsidarydavo vyno butelį.
Pandemijos baimė, vienatvė ir priklausomybė 2020 metų balandį moterį pastūmėjo bandyti nusižudyti. Ją rado draugė ir iškvietė medikus.
Ligoninėje Karen išgyveno, jos pačios žodžiais, vidinį lūžį. Ji suprato nebenorinti taip gyventi ir nuo tos dienos daugiau nebejautė noro imti alkoholį.
Po gydymo ligoninėje Karen sugrįžo į sveikimo programą, susirado mentorių ir vėl pradėjo lankyti priklausomybių gydymo grupes. Karantinas, pasak jos, tapo savotiška asmenine reabilitacija, nes nevykstant vakarėliams ji nesijautė kažko prarandanti. Iš pradžių susitikimai vyko nuotoliniu būdu, vėliau ji grįžo į gyvus užsiėmimus.
Šiandien Karen jau šešerius metus nevartoja alkoholio ir teigia išgyvenusi dvasinį atgimimą. 2024 metais jai taip pat diagnozuotas hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Pradėjusi vartoti vaistus ji pasijuto ramesnė, sumažėjo nerimas, todėl kartais svarsto, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas, jei diagnozė būtų nustatyta anksčiau.
