Nuovargis, svorio pokyčiai, slenkantys plaukai ar besikeičianti nuotaika neretai priskiriami stresui, miego trūkumui arba įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto kartais tokie signalai gali būti susiję su skydliauke – nedideliu kaklo srityje esančiu organu, reguliuojančiu medžiagų apykaitą, energiją ir kitus organizmo procesus.
Skydliaukės veikla (nuotr. Shutterstock.com, Bronius Jablonskas)
Apie galimus sutrikusios skydliaukės veiklos požymius, organizmui reikalingas medžiagas ir tyrimus naujienų portalui tv3.lt papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Kada verta atkreipti dėmesį į savijautą?
Pasak V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, skydliaukės veiklos sutrikimai gali prasidėti nepastebimai, todėl žmogus ne visada iš karto susieja pasikeitusią savijautą su šiuo organu.
Tarp galimų pirmųjų požymių vaistininkė išskiria nuolatinį nuovargį, energijos stoką, neįprastus svorio pokyčius, didesnį jautrumą šalčiui ar karščiui ir padažnėjusį širdies plakimą. Tačiau vienas simptomas savaime dar nereiškia skydliaukės ligos, todėl išsigąsti iš karto nereikėtų.
Jeigu savijauta pasikeitė ir ilgą laiką negerėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Kartais priežastį gali padėti nustatyti paprastas kraujo tyrimas.
Žmonės neretai tokius simptomus ignoruoja arba aiškina nuovargiu, stresu ir įtemptu gyvenimo ritmu. Tarp jų gali būti mieguistumas, sunkiau išlaikomas dėmesys, suprastėjusi atmintis bei nuotaikų svyravimai.
Taip pat žmogus gali tapti neįprastai irzlus, prasčiau miegoti, gausiau prakaituoti ar dažniau jausti širdies plakimą. Tokie požymiai gali būti susiję su pernelyg aktyvia skydliauke. Jei jie išlieka ir pailsėjus, nereikėtų jų nuolat priskirti vien stresui.
Ar skydliaukė gali lemti svorio augimą?
Skydliaukės hormonai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, todėl jų gamybos sutrikimai gali turėti įtakos kūno svoriui.
Kai skydliaukė dirba per lėtai, svoris gali šiek tiek padidėti. Tuo metu, kai jos veikla per aktyvi, svoris gali mažėti net nepakeitus mitybos įpročių.
Sulėtėjusią skydliaukės veiklą kartais taip pat gali išduoti sausa oda, slenkantys plaukai ir lūžinėjantys nagai. Vis dėlto tokie pokyčiai galimi ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, geležies trūkumo ar streso, todėl pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją jų priežastį.
Vaistininkė aiškina, kad skydliaukė tarsi reguliuoja organizmo veiklos tempą. Jai dirbant per lėtai, žmogus gali nuolat jaustis pavargęs ir mieguistas, dažniau šalti, priaugti svorio, susidurti su odos sausumu ar vidurių užkietėjimu.
Priešingu atveju organizmas gali veikti tarsi per dideliu greičiu: padažnėja širdies plakimas, gali drebėti rankos, sustiprėti prakaitavimas ir nerimas, sutrikti miegas arba kristi svoris.
Abiem atvejais galimas išsekimas, todėl vien pagal nuovargį sutrikimo nustatyti neįmanoma. Nerimą keliančią savijautą turėtų įvertinti gydytojas.
Kokių medžiagų reikia skydliaukei?
Normaliai skydliaukės veiklai ypač svarbus jodas, nes iš jo gaminami skydliaukės hormonai. Taip pat reikalingas selenas, dalyvaujantis hormonų apykaitoje ir padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Prie normalios organizmo ir hormonų veiklos prisideda ir geležis bei cinkas.
Vis dėlto papildomai vartoti šių medžiagų nereikia, jeigu organizme jų netrūksta. Vaistininkė įspėja, kad maisto papildai, ypač turintys jodo, vartojami nepasitarus su gydytoju gali sukelti šalutinį poveikį ir didina perdozavimo riziką.
