Kelių tiesimo ir remonto įmonei „Kamesta“ nepavyko grįžti prie teismuose jau išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos už Kauno Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą bei priežiūrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti bendrovės prašymą atnaujinti procesą. Teismo atrankos kolegija nurodė, kad skunde neįrodyta, jog ankstesni teismai netinkamai aiškino ar taikė teisės normas ir kad tai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
„Kamestos“ skundą Kauno apygardos teismas atmetė 2024 metų liepą. Vėliau tokį patį bendrovei nepalankų sprendimą priėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Šis ginčas kilo dėl Veiverių gatvėje įrengtos 0,4 kilometro ilgio atkarpos. „Kamesta“ teigė ją pastačiusi pagal savivaldybės parengtą projektą, todėl, bendrovės vertinimu, Kauno miestas turėjo sumokėti 1,27 mln. eurų koncesijos mokesčio už šia atkarpa važiavusius automobilius. Savivaldybė laikėsi pozicijos, kad ruožas įmonei nebuvo perduotas ir nepateko į koncesijos sutartį.
Žemesni teismai rėmėsi anksčiau įsiteisėjusiu sprendimu, pagal kurį ši atkarpa nepriklauso Aleksoto tilto kairiajam prietilčiui. Dėl to „Kamesta“ neturėjo pagrindo skaičiuoti mokesčio pagal sankryžoje įrengtų daviklių duomenis. Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2022 metais.
Dar 2005 metais „Kamesta“ laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Koncesijos sutartyje buvo numatyta, kad miestas 25 metus kasmet mokės įmonei po 724 tūkst. eurų, o bendrovė atliks statybos darbus ir prižiūrės teritoriją. Vis dėlto savivaldybė, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avansą, sutartį 2009 metais nutraukė.
BNS skelbė, kad teismuose „Kamesta“ su Kauno valdžia ginčijosi ne tik dėl mokesčio už įrengtą Veiverių gatvės ruožą, bet ir dėl vienašališkai nutrauktos koncesijos sutarties.
2021 metų balandį Kauno apygardos teismas buvo priėmęs bendrovei iš dalies palankų sprendimą. Iš prašytų 9,98 mln. eurų jis priteisė 138,8 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 metų kovą šį sprendimą pakeitė ir iš „Kamestos“ priteisė beveik 36 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Bendrovė tuomet tvirtino, kad dėl nutrauktos sutarties ir nesumokėto mokesčio už Veiverių gatvėje įrengtą ruožą savivaldybė jai turi atlyginti 9,98 mln. eurų negautų pajamų bei nuostolių. Kauno apygardos teismas pripažino, kad sutartis nutraukta dėl savivaldybės kaltės ir kad įmonė gali reikalauti negautų pajamų, tačiau kompensaciją gerokai sumažino dėl savivaldybės permokos.
Vėliau „Kamesta“ patikslino ieškinį ir, apskųsdama sprendimą, siekė, kad Kauno savivaldybė už nutrauktą koncesijos sutartį sumokėtų 1,4 mln. eurų.
Ilgametį konfliktą šalys buvo mėginusios užbaigti taikos sutartimi. 2012 metais jos susitarė, kad Kauno valdžia per pusmetį sumokės „Kamestai“ 3,77 mln. eurų, o bendrovė tęs darbus.
Tačiau 2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį dar kartą nutraukė, aiškindama, jog „Kamesta“ pažeidė esmines jos sąlygas. 2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad toks Kauno valdžios sprendimas buvo neteisėtas.
