Ukrainiečiams perspėjimai apie Rusijos dronų ir raketų keliamą grėsmę jau tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto sekmadienio naktį jų telefonus pasiekė pranešimai, privertę suklusti – juose buvo kalbama apie branduolinius smūgius, chemines atakas ir susirėmimus Kyjivo gatvėse, praneša BBC.
Daugelis gyventojų netrukus ėmė abejoti šių perspėjimų tikrumu. Lvivo gyventoja, 34 metų Sofija, pasakojo, kad pirmiausia ją išgąsdino pranešime pamatytas žodis „branduolinis“. Moteris pagalvojo, jog branduolinis ginklas iš tiesų gali skrieti Ukrainos link.
Tačiau abejonės kilo perskaičius paminėtus „gatvių susirėmimus Kyjive“. Sofijai tai pasirodė neįmanoma, todėl ji suprato, kad žinutė gali būti melaginga.
Viename iš rusų hakerių išplatintų pranešimų buvo rašoma: „Sveiki! Visoje Ukrainoje dabar skelbiamas branduolinis pavojus! Nesijaudinkite, skrenda „Orešnik“!“
BBC nurodo, kad dalis žinučių buvo parašytos rusų kalba. Viename pranešime taip pat pateikta nuoroda į „Telegram“ kanalą, kuris, kaip manoma, galėjo priklausyti hakerių grupei.
Praėjus maždaug 15 minučių Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad perspėjimų programėlė buvo nulaužta. Kariuomenė patikino, kad radiacijos grėsmės nėra. Vis dėlto pranešimas apie pavojaus pabaigą pasirodė tik po daugiau nei valandos.
Ukrainoje veikia ne viena programėlė, į telefonus siunčianti informaciją apie oro antpuolius ir žemėlapiuose rodanti pavojingas zonas. Šios programėlės remiasi tais pačiais duomenimis kaip ir oficiali vyriausybės palaikoma sistema.
Ekspertas įspėja dėl paspaustų nuorodų
Kyjivo ekonomikos mokyklos kibernetinio saugumo ekspertas Jevhenas Baliutovas BBC sakė, kad perspėjimų sistemos įsilaužimas, jo vertinimu, buvo rusų darbas. Jis taip pat teigė, kad nemažai ukrainiečių paspaudė pranešimuose pateiktą nuorodą į rusišką „Telegram“ kanalą.
Dėl to žmonės galėjo tapti tolesnės dezinformacijos, bandymų išvilioti duomenis ar informacijos nutekėjimo aukomis. Ekspertas pabrėžė, kad karo sąlygomis Rusijos bandymai įsilaužti, skleisti melagingas žinutes, manipuliuoti visuomene ir išnaudoti incidentus propagandai nėra netikėti.
Nors manoma, kad Rusija ir Ukraina vykdo kibernetines atakas viena prieš kitą, sekmadienio žinučių neoficialus stilius leidžia svarstyti, kad už jų galėjo stovėti su Maskva ar Kyjivu susijusios, tačiau oficialiai nė vienos vyriausybės nevaldomos hakerių grupės.
J. Baliutovas taip pat nurodė, kad Ukraina galėjo atsakyti kibernetine ataka prieš Rusijos ekstremalių situacijų perspėjimo sistemą. Pasak jo, abi šalys kibernetiniame kare turi panašias galimybes.
Po išgąsčio – juokai
Sofija pasakojo, kad po pirmojo nerimo ukrainiečiai incidentą greitai pavertė juokų objektu. Darbo grupių pokalbiuose žmonės ėmė masiškai keistis žinutėmis ir aiškintis, kas vyksta, o netrukus apie įvykį jau buvo juokaujama.
Eksperto teigimu, nors tiesioginės incidento pasekmės buvo ribotos, jis išryškino svarbų sistemos pažeidžiamumą. J. Baliutovas pabrėžė, kad programėlėmis, nuo kurių priklauso milijonai žmonių, negalima rūpintis saugumu tik iš dalies ar rinktis lengviausių sprendimų.
Valdžiai ir taip sudėtinga išlaikyti visuomenės budrumą po keturių su puse metų trunkančio karo, kai perspėjimai apie atakas kartais skambėdavo net kas valandą. Todėl institucijoms būtina užtikrinti gyventojus, kad jų apsaugai skirtos sistemos yra patikimos, o įspėjimų privalu laikytis.
V. Zelenskis: Ukraina tik atsakė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos hakeriai įsilaužė į Rusijos perspėjimo sistemas. Prezidentas teigė, jog tai buvo atsakas į Rusijos veiksmus.
V. Zelenskio teigimu, Rusija pirmoji surengė kibernetinę ataką prieš Ukrainos sistemą. Kai paaiškėjo, kad taikinys buvo civiliai, Ukraina nusprendė atsakyti.
Pirmadienį, lapkričio 2 d., Rusijos valdžia pranešė, kad hakeriai gavo prieigą prie skubiems pranešimams skirtos programėlės. Per ją vartotojams taip pat buvo išsiųsti melagingi pavojaus signalai.
