Lietuvoje planuojamos naudoti Vokietijos brigados elektroninės žvalgybos sistemos galėtų sustiprinti šalies išankstinio perspėjimo pajėgumus ir padėti greičiau nustatyti galimas grėsmes. Tai teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Antradienį „Žinių radijui“ jis sakė, kad Vokietijos brigados sprendimas pasitelkti tokias priemones pirmiausia būtų skirtas jos karių apsaugai. Vis dėlto, jei sistemos būtų naudojamos kaip išankstinio perspėjimo priemonė, iš to naudos gautų ne tik Vokietija ir jos brigada, bet ir Lietuva.
D. Matulionis nekomentavo, kokiomis konkrečiomis techninėmis galimybėmis Lietuva galėtų naudotis ir kokia apimtimi Vokietija dalytųsi surinkta žvalgybine informacija. Pasak jo, dėl šių detalių reikėtų tartis su Vokietijos atstovais, o viešai apie jas kalbėti negalima.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas sustiprintų Lietuvos gebėjimą greitai atpažinti kylančias grėsmes.
Paklaustas, ar Lietuva kartu su Vokietija ketina steigti platesnį regioninį žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo centrą, D. Matulionis atsakė, kad tokių planų šiuo metu nėra. Jo teigimu, Lietuva jau turi pakankamai pajėgumų ir dalijasi informacija su sąjungininkais. Didėjant sąjungininkų pajėgų skaičiui, esą būtų galima toliau tobulinti ir ankstyvojo perspėjimo sistemą.
ELTA primena, kad naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, jog Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada ketina naudoti elektroninės žvalgybos sistemas Rusijos ir Baltarusijos kariniams signalams stebėti.
Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo. 2022 metų vasarą Berlynas įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Į Lietuvą iš viso planuojama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks kartu su šeimomis. Numatyta, kad iki 2026 metų Lietuvoje bus dislokuota didžioji brigados dalis, o Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, visas operacinis pajėgumas bus pasiektas 2027 metais.
