Krikščioniškoje tradicijoje pagrindinis kapavietės akcentas yra kryžius, simbolizuojantis žmogaus išganymą ir prisikėlimą. Meilę mirusiems artimiesiems žmonės dažnai išreiškia kapus papuošdami gėlėmis, tačiau neretai pasirenkamos ir dirbtinės jų versijos.
Dirbtinių gėlių naudojimo kapinėse tradicija nėra sena – ji paplitusi ne daugiau kaip 10–15 metų. Be to, tokios plastikinės dekoracijos neturi jokios teologinės simbolikos.
Ilgai išlieka ne visos
Dirbtinės gėlės dažnai laikomos pigesne ir ilgiau „šviežiai“ atrodančia alternatyva gyvoms gėlėms. Vis dėlto tai tik iš dalies atitinka tikrovę: lauke ir tiesioginiuose saulės spinduliuose jos gana greitai išblunka bei praranda savo išvaizdą. Nors gyvos gėlės gali nuvysti dar greičiau, kapavietei galima parinkti augalų, kurie ją puoš ilgą laiką.
Tiesa, tokios gėlės gali kainuoti daugiau nei dirbtinės, o kapus tuomet tektų lankyti dažniau nei kartą per metus.
Blizgūs ir ryškūs dirbtiniai žiedai, taip pat kitos neskoningos dekoracijos, nederėtų su kapinių atmosfera. Krikščioniškai suvokiant, kapinės yra išėjusių artimųjų prisikėlimo vieta, kurioje juos prisimename maldoje. Todėl ši erdvė neturėtų būti paversta ryškių plastikinių papuošimų vieta.
Cheminės medžiagos – ne tik žieduose
Nors dirbtines gėles patogu naudoti, jos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Jų žiedlapiai dažniausiai gaminami iš sintetinių medžiagų – poliesterio, latekso ar organzos.
Kad medžiagos būtų plastiškesnės ir ilgaamžiškesnės, jos apdorojamos įvairiais cheminiais junginiais. Dažymui dažnai pasitelkiami anilino dažai. Jie laikomi gana kenksmingais ir gali neigiamai paveikti sveikatą – sukelti galvos svaigimą, skausmą ar silpnumą.
Stiebai, pumpurai ir kitos dekoratyvinės dalys įprastai gaminami iš plastiko, dažniausiai PVC, kuris taip pat yra gana toksiškas.
Perdirbti jų nepavyksta
Anksčiau ar vėliau dirbtinės gėlės išmetamos į sąvartyną. Ten jos toliau gali išskirti kenksmingas medžiagas ir teršti dirvožemį, orą bei požeminį vandenį. Jas deginant į aplinką gali patekti sunkieji metalai ir dioksinai.
Dioksinai neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą ir imuninę sistemą, gali sukelti hormoninius sutrikimus bei vėžį.
Dirbtinių gėlių perdirbti negalima, nes sudėtinga nustatyti, iš kokio plastiko jos pagamintos ir kaip tinkamai jas išrūšiuoti. Dėl to jų atsikratymas vienaip ar kitaip gali būti žalingas gamtai ir žmogui.
Dirbtinėms gėlėms galima rinktis alternatyvas: kapavietę apsodinti gyvomis gėlėmis, užsėti veja, papuošti eglišakių vainikais ar naudoti popierinius žiedus.
Galima ieškoti ir audinio pagrindu pagamintų dirbtinių gėlių, pamirkytų spalvotame vaške. Jos gali atrodyti gražiau nei plastikinės ir yra gerokai saugesnės aplinkai.
Nors dirbtinės gėlės palengvina kapavietės priežiūrą, renkantis puošybą svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir į poveikį aplinkai bei žmogui.
