Viena didžiausių šalies politinių jėgų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – per artėjančius savivaldos rinkimus nekels kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas Šalčininkuose bei Visagine. Šiuose tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose partijai nepavyksta suburti pakankamai stiprių vietos politinių komandų, nors konservatoriai ne kartą kalbėjo apie būtinybę didinti tokių vietovių įtrauktį.
Švenčionių rajone TS-LKD ketina kelti tik kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą. Tuo metu kandidatus į merus partija planuoja siūlyti daugumoje kitų šalies savivaldybių.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad sprendimą dėl Šalčininkų ir Visagino lėmė vietos organizacinių struktūrų silpnumas. Pasak jo, konservatoriams jau per kelis rinkimus nepavyko suformuoti komandų, kurios galėtų savarankiškai dalyvauti politinėje kovoje.
L. Kasčiūnas nurodė, kad pats lankėsi abiejuose regionuose ir bandė padėti partijai ten įsitvirtinti. Vis dėlto, jo teigimu, tai miestai, kuriuose TS-LKD istoriškai neturėjo stiprių pozicijų, o vietos komandos taip ir nesusiformavo.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas pažymi, kad ypač Šalčininkų rajone konservatorių galimybes apsunkina ilgainiui susiklostęs rinkėjų lojalumas kitoms politinėms jėgoms. Anot jo, tautinė rinkėjų sudėtis taip pat nėra palanki TS-LKD, o pati partija neturi pakankamai pajėgių žmonių kandidatams iškelti.
Politologas neatmeta ir pragmatiško sprendimo paaiškinimo. Jo vertinimu, Šalčininkuose politinė konkurencija yra ribota, o rinkimų baigtis – tiek mero rinkimuose, tiek formuojant savivaldybės tarybos daugumą – dažnai iš anksto gana aiški. Todėl nedalyvavimas galėtų padėti taupyti rinkimų kampanijai skirtus išteklius.
I. Kalpokas taip pat neatmetė galimybės, kad konservatoriai ateityje mėgins bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis arba paremti jų kandidatus.
Nacionalinių partijų nebuvimas gali silpninti konkurenciją
L. Kasčiūnas sutinka, kad tradicinių nacionalinių partijų stiprėjimas tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose yra reikšmingas valstybiniu požiūriu. Tačiau jis pabrėžia, kad dalyvavimas rinkimuose priklauso nuo to, ar konkrečioje savivaldybėje yra suburta komanda.
Politikas tikina, kad TS-LKD neketina atsisakyti pastangų stiprinti savo pozicijas Šalčininkuose ir Visagine. Jo teigimu, tam reikia laiko, o partija toliau daug dėmesio skirs šių miestų bendruomenėms, valstybinei kalbai ir vietos problemų sprendimui.
I. Kalpoko vertinimu, didžiųjų nacionalinių partijų nedalyvavimas savivaldos rinkimuose dažniausiai turi neigiamų pasekmių vietos demokratijai. Mažėjant politinei konkurencijai, partijos gali mažiau atsižvelgti į gyventojams svarbius klausimus, be to, tampa sunkiau išugdyti naujus vietos lyderius.
Jo teigimu, savivaldybėse, kuriose ilgą laiką dominuoja viena politinė jėga, mažesnis kandidatų pasirinkimas gali dar labiau sustiprinti jau veikiančių struktūrų pozicijas.
Partija pripažįsta sunkumus ir jaunimo veikloje
L. Kasčiūnas pripažino, kad TS-LKD problemų kyla ne tik buriant vietos politines komandas. Sunkiau organizuoti ir jaunųjų konservatorių bei jaunųjų krikščionių demokratų veiklą Šalčininkuose ir Visagine, nors apskritai partija turi gana platų jaunimo organizacijų tinklą.
Vis dėlto TS-LKD lyderis tikina, kad partija ketina kurti stipresnes struktūras ir ateityje dalyvauti rinkimuose šiose savivaldybėse. Jis pabrėžė, kad partinių organizacijų kūrimas yra ilgas procesas, todėl konservatoriai neketina nuleisti rankų.
I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad nacionalinėms partijoms mažesniuose regionuose įsitvirtinti trukdo ir jaunimo migracija. Dalis jaunų žmonių ten lieka tik iki mokyklos baigimo, todėl partijoms sudėtinga užsiauginti naujų aktyvių narių ir galimų kandidatų.
Politologo nuomone, vien aktyvesnių rinkimų kampanijų nepakanka. Norint sustiprinti politines pozicijas tokiose savivaldybėse, būtinas nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis, o ne tik rinkimų laikotarpiu vykdoma komunikacija.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
