Apsėdimai ir egzorcizmai dažnai vaizduojami filmuose – juose matome žmones, kalbančius nesuprantama kalba, darančius nenatūralius judesius ar net levituojančius. Tačiau kaip tokios situacijos atrodo realybėje ir kaip atskirti galimą demonišką poveikį nuo kitų sunkumų?
Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Apsėdimo nereikėtų painioti su emociniais sunkumais
Kunigas teigė pastebintis, kad prietarai, įvairūs tikėjimai ir iš smalsumo rengiami spiritizmo seansai formuoja žmonių supratimą apie apsėdimą. Dėl to kai kurie ima manyti, kad jų gyvenimą veikia piktosios jėgos, nors tikroji priežastis gali būti visiškai kitokia.
Bažnyčioje tokiais atvejais žmonės gali būti nukreipiami pas egzorcistą – dvasininką, turintį daugiau kompetencijos vertinti panašias situacijas.
Mindaugas Šlaustas pabrėžė, kad apsėdimo atvejų iš tiesų pasitaiko, tačiau jų nėra daug. Kasdienėje kalboje žmonės neretai pasako, kad kas nors „elgiasi kaip velnio apsėstas“, bet dažniausiai tai tėra posakis. Vienas blogas poelgis, gyvenimo nesėkmės ar patiriami sunkumai savaime nereiškia apsėdimo, todėl išvadų nederėtų daryti skubotai.
Tokiose situacijose jis tikintiesiems pirmiausia pataria pasikalbėti su savo dvasininku. Kartais paaiškėja, kad problema susijusi ne su apsėdimu.
Su tokiais atvejais kunigas yra susidūręs
Per savo tarnystės metus M. Šlaustas yra susidūręs su atvejais, kai žmonės kreipėsi manydami, kad gali būti apsėsti. Jie ateina pasakodami apie įvairias patirtis, baimes ir kylančius klausimus.
Tokie asmenys gali būti siunčiami pas egzorcistą, tačiau būtent jis turi įvertinti, ar yra pagrindo kalbėti apie apsėdimą, ar žmogaus sunkumus lemia kitos priežastys, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai.
Pasak klebono, ne visiems atėjusiems reikalingos egzorcizmo apeigos. Kai kuriais atvejais pakanka rimto dvasinio pokalbio, palydėjimo ir reguliaraus bendravimo su kunigu ar kitu specialistu, padedančiu išgyventi vidinę krizę.
Žmonės kartais išgyvena dvasinį sunkumą, jaučiasi pasimetę ar praradę gyvenimo kryptį. Tokiais atvejais pirmiausia jiems reikia palaikymo ir pagalbos geriau suprasti savo padėtį.
Neįprastas elgesys dar nereiškia apsėdimo
Kunigas sakė, kad tam tikri požymiai gali būti siejami su apsėdimu, tačiau juos lengva supainioti su kitomis būklėmis. Norint suprasti, kas vyksta, būtina kalbėtis su žmogumi, susipažinti su jo istorija ir išsiaiškinti, kokius išgyvenimus jis patyrė bei kaip situacija klostėsi.
Vienu atveju sunkumai gali būti psichologiniai ar susiję su tam tikru sutrikimu, kitu – dvasinio pobūdžio. Todėl kiekvieną situaciją reikia vertinti atsakingai ir individualiai.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus tvirtai įsitikinęs esąs apsėstas, nors tam nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties Bažnyčios bendruomenė panašias situacijas vertina itin atsargiai: neįprastas elgesys ar sunkus gyvenimo laikotarpis automatiškai nelaikomi apsėdimo įrodymu.
M. Šlaustas rekomendavo žmonėms, kylant tokiems klausimams ar išgyvenant sunkumus, pirmiausia kreiptis į kunigą. Pokalbis gali padėti geriau suprasti situaciją, o prireikus žmogus bus nukreiptas tolesnei pagalbai.
Jis taip pat pabrėžė, kad įvairių sunkumų gali nutikti ir labai tikinčiose šeimose. Todėl negalima teigti, jog vieni žmonės yra visiškai apsaugoti, o kiti priklauso didesnei rizikos grupei.
