Ilgus metus Lietuvoje naudoto automobilio pirkimą lydėjo gerai pažįstami pasakojimai apie Vokietijos greitkeliais tik sekmadieniais važinėjusį pensininką, stebuklingai mažą ridą ir universalą, kuriame telpa kone visas gyvenimas.
Tačiau šie stereotipai traukiasi. Nors pirkėjams vis dar svarbu nepermokėti, jų įsivaizdavimas apie svajonių automobilį per pastaruosius metus pastebimai pasikeitė.
Dažniausias biudžetas – iki 15 tūkst. eurų
Automobilių pardavėjai teigia, kad bendra suma, kurią lietuviai skiria naudotam automobiliui, per kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Tačiau reikalavimai už šiuos pinigus gaunamam automobiliui tapo gerokai didesni.
Pasak naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, aktyviausia pirkėjų grupė šiuo metu renkasi 8–15 tūkst. eurų kainuojančius automobilius.
Šiame kainų intervale žmonės jau tikisi ne vien transporto priemonės, bet ir modernesnio, saugesnio bei patogesnio automobilio. Kartu tokio pirkinio mėnesinė įmoka dar išlieka prieinama gana plačiam pirkėjų ratui.
Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje taip pat reikšmingai nepasikeitė: 2023 m. ji siekė apie 9,4 tūkst. eurų, o 2026 m. antrąjį ketvirtį išliko tokia pati.
Rida nebėra svarbiausias skaičius
Šiandien dažniausiai dair omasi į maždaug 6–9 metų senumo automobilius, kurių rida sudaro 120–180 tūkst. kilometrų. Vis dėlto ankstesnė pirkėjų manija rasti kuo mažesnį odometro rodmenį pamažu silpsta.
Vis dažniau pirmenybė teikiama naujesniam automobiliui su didesne, tačiau pagrįsta rida, jeigu jo istorija aiški, komplektacija gera, o techninė būklė – tvarkinga. Pavyzdžiui, 2020–2021 metų automobilis, nuvažiavęs 180–200 tūkst. kilometrų, gali būti pasirenkamas vietoje 2015 metų modelio su 130 tūkst. kilometrų rida.
Nors 200 tūkst. kilometrų riba pirkėjams tebėra psichologiškai reikšminga, jos svarba mažėja. Ypač tai aktualu Vakarų Europoje eksploatuotiems automobiliams, kurių didelė ridos dalis galėjo susidaryti važiuojant magistralėmis.
Eksperto vertinimu, pirkėjams svarbiausia tampa ne vien odometro skaičius, o visa automobilio istorija ir reali būklė.
SUV išstumia sedanus ir universalus
Keičiasi ir pageidaujamas kėbulo tipas. Naudotų automobilių rinkoje kartojasi tendencija, jau anksčiau įsitvirtinusi naujų automobilių salonuose: pirkėjai masiškai renkasi SUV bei krosoverius.
Šie automobiliai sudaro apie 40 proc. „Longo LT“ pardavimų, o jų dalis nuosekliai didėja.
Lietuvos vairuotojams dažniausiai nereikia tikrų visureigio savybių. Juos labiau traukia aukštesnė sėdėjimo padėtis, patogesnis įlipimas, erdvesnis salonas ir universalumas. Daliai pirkėjų visų varančiųjų ratų pavara apskritai nėra būtina – svarbiausia pats SUV formatas.
Tuo metu tradiciniai sedanai ir universalai susidomėjimo sulaukia mažiau. Tai matyti ir vertinant „Volkswagen Passat“ situaciją. Nors šis modelis tebėra vienas svarbiausių Lietuvos automobilių parko atstovų, dalis buvusių jo pirkėjų renkasi „Volkswagen Tiguan“ arba „Toyota RAV4“.
Panašus pokytis stebimas ir kalbant apie kai kuriuos „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ bei kitus didesnius sedanus ir universalus. Prieš dešimtmetį tokių automobilių pirkėją rasti buvo gerokai paprasčiau.
Automatinė pavarų dėžė tapo beveik būtina
Pirkėjų lūkesčiai auga ir kalbant apie automobilio įrangą. Anksčiau svarbiausias kriterijus dažnai būdavo gera techninė būklė, tačiau dabar sprendimą vis dažniau lemia komplektacija.
Kuo automobilis brangesnis, tuo didesni reikalavimai jam keliami. Pirkdami 15–20 tūkst. eurų kainuojantį modelį žmonės tikisi gerokai daugiau nei rinkdamiesi pigesnį automobilį.
Vienu svarbiausių kriterijų tapo automatinė pavarų dėžė. Be jos pirkėjai taip pat vertina parkavimo jutiklius arba kamerą, šildomas sėdynes, LED žibintus, adaptyvią greičio palaikymo sistemą, „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“.
Ypač atsargiai vertinami menkai įrengti aukštesnės klasės automobiliai. Perkant BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar brangesnį SUV, labai bazinė komplektacija gali smarkiai sumažinti susidomėjusių pirkėjų skaičių.
Pradedama vertinti ir būsima automobilio vertė
Apie automobilio likutinę vertę galvoja ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių pirkėjai. Nors ne visi šį kriterijų įvardija tiesiogiai, apie jį byloja klausimai dėl patikimumo, remonto kainų, konkretaus variklio reputacijos ir galimybės automobilį ateityje lengvai parduoti.
Šis pragmatiškas požiūris ypač išryškėja renkantis hibridus, elektromobilius ir mažiau rinkoje įsitvirtinusius modelius. Pirkėjas vertina ne tik šiandienos kainą, bet ir riziką, su kuria gali susidurti automobilį eksploatuodamas trejus ar penkerius metus.
Vis dėlto teoriniai skaičiavimai kol kas dažniausiai nusileidžia praktiniams piniginės apribojimams. Daugumai žmonių svarbesnės dabartinė automobilio kaina, jo techninė būklė ir mėnesinė įmoka nei prognozuojama vertė po penkerių metų.
Koks automobilis šiandien laikomas idealiu?
Apibendrinant dabartinius pirkėjų pageidavimus, galima nubrėžti gana konkretų idealaus naudoto automobilio portretą. Tai būtų 12–16 tūkst. eurų kainuojantis, 5–8 metų senumo kompaktiškas arba vidutinio dydžio krosoveris, nuvažiavęs apie 120–180 tūkst. kilometrų.
Tokiam automobiliui taip pat būtų pageidautina automatinė pavarų dėžė, 1,5–2,0 litro variklis, pakankama komplektacija, neutrali spalva ir aiški serviso istorija.
Keturiais ratais varomas automobilis ar maksimali įranga nėra būtini. Pirkėjams svarbiau racionalus pasirinkimas ir tai, kad automobilis neturėtų akivaizdaus trūkumo.
Priešingoje pusėje atsiduria 8–12 metų senumo brangus „premium“ klasės sedanas su 250–300 tūkst. kilometrų rida, didelio tūrio varikliu, aukštais eksploatacijos kaštais, vidutine komplektacija ir neaiškia istorija.
Nors tokie automobiliai skelbimų portaluose dažnai sulaukia daug dėmesio, realių pirkėjų, pasirengusių už juos mokėti ir prisiimti būsimas išlaidas, yra gerokai mažiau.
