Rytų Antarktidoje esantis Vilkso poledyninis baseinas ilgą laiką laikytas viena stabiliausių žemyno dalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad šylant klimatui ši milžiniška po ledu paslėpta teritorija gali tapti svarbiu pasaulinio jūros lygio kilimo veiksniu.
Žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ paskelbtame darbe mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti Vilkso poledyniniam baseinui. Šioje pamatinės uolienos įduboje po Rytų Antarktidos ledo skydu sukaupta tiek ledo, kad jam visiškai ištirpus vidutinis pasaulinio vandenyno lygis galėtų pakilti 3–4 metrais, rašo „Gizmodo“.
Maždaug 1 400 kilometrų palei vidinę Transantarktinių kalnų pusę besidriekiantį baseiną visiškai dengia storas ledas. Todėl informaciją apie jo struktūrą ir būklę tyrėjai daugiausia renka naudodami radarus bei palydovinius stebėjimus.
Po ledu slypintis nestabilumas
Tasmanijos universiteto profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Mattas Kingas Vilkso poledyninį baseiną pavadino, tikėtina, paskutine neištirta Antarktidos vieta. Jis atkreipė dėmesį, kad mokslininkai neturi tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų ir labai mažai žino apie vandenyno sąlygas, kurios ateityje galėtų paskatinti ledo tirpimą.
Baseinas priklauso jūrinei ledo skydo daliai. Tai reiškia, kad pamatinė uoliena po didele ledo masės dalimi yra žemiau jūros lygio. Tokia padėtis daro ledą pažeidžiamą: jeigu šiltesnis jūros vanduo pasiektų jo atramos zoną, ledas galėtų pradėti trauktis.
Tyrėjai turimus stebėjimų duomenis sujungė su kompiuteriniu modeliavimu. Rezultatai rodo, kad kai kuriose vietose ledo atsitraukimas, peržengus svarbius pamatinės uolienos atramos taškus, galėtų paspartėti iki maždaug 1 kilometro per metus.
Jeigu visa ši ledo sankaupa būtų prarasta, jos pakaktų pasauliniam vandenyno lygiui pakelti keliais metrais.
Rytų Antarktidos pažeidžiamumas kelia vis daugiau klausimų
Rytų Antarktida tradiciškai vertinta kaip gerokai stabilesnė už Vakarų Antarktidą. Vis dėlto naujausios išvados rodo, kad joje esantys jūriniai baseinai ilgalaikio klimato šiltėjimo sąlygomis gali tapti vis svarbesni. Kol kas didelė regiono dalis tebėra menkai ištirta.
Tyrimo autoriai siekia atkreipti dėmesį į Vilkso poledyninį baseiną ir pabrėžia, kad apie jį vis dar trūksta svarbių stebėjimų. Nauji duomenys taip pat rodo, jog kai kurios baseino dalys jau keičiasi: dalis šelfinių ledynų suplonėjo ir pradėjo irti.
Pagrindinis baseino ledynas – Kuko ledynas – nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio taip pat vis sparčiau plonėja. Tyrėjų skaičiavimais, šiuo metu jis kasmet į vandenyną išleidžia apie 40 mlrd. tonų ledo.
M. Kingas teigė, kad ankstesnių šiltųjų laikotarpių įrodymai yra pakankama priežastis skambinti pavojaus varpais ir šį regioną tirti kur kas išsamiau. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu sunku rasti gyvą mokslininką, kuris būtų lankęsis šioje teritorijoje.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad didžiausias geriamojo vandens šaltinis Europoje nuseko iki žemiausio lygio per 135 metus.
