Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai svarsto apie 2G technologijos atsisakymą maždaug 2030 metais. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar tinkamai pasirengs gyventojai, verslas ir svarbiausios infrastruktūros sritys.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su operatoriais vertina 2G ateitį. Didžiausi sunkumai, tikėtina, kils dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio, vartų valdiklių, automobilių sistemų ir kitos įrangos, kuri iki šiol priklauso nuo šio tinklo.
RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė nurodė, kad paprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams 2G reikšmė nuolat mažėja. Tačiau ši technologija vis dar plačiai naudojama ryšio tarp įrenginių (M2M) ir daiktų interneto (IoT) sprendimuose – signalizacijose, telemetrijos įrenginiuose, vartų valdikliuose, skaitikliuose, automobiliuose ir kitoje įrangoje.
Tikslus 2G įrenginių skaičius nežinomas
RRT duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G tinkle veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių. Vis dėlto nustatyti, kiek žmonių iš tiesų naudojasi būtent 2G ryšiu, sudėtinga, nes viena SIM kortelė ar įrenginys gali jungtis prie skirtingų kartų tinklų.
Tuo pačiu laikotarpiu M2M paslaugoms Lietuvoje buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš kurių maždaug 1,95 mln. buvo skirtos ryšiui tarp įrenginių. Tačiau ši statistika apima ir naujesnes technologijas, todėl ji neparodo tikslaus 2G įrenginių skaičiaus.
Centralizuoto registro, kuriame būtų suskaičiuotos visos Lietuvoje veikiančios 2G signalizacijos, vartų valdikliai, mokėjimo terminalai, skaitikliai, liftų sistemos, telemetrijos ir kiti IoT įrenginiai, šiuo metu nėra. RRT teigimu, tokių prietaisų inventorizacija yra vienas svarbiausių pasirengimo tinklo išjungimui darbų.
Operatoriai svarsto apie 2030 metus
Visiems Lietuvos operatoriams bendra galutinė 2G išjungimo data kol kas nenustatyta. Bendrovės svarsto apie 2030-uosius, o tokį terminą sieja su mažėjančiu technologijos naudojimu, senstančia tinklo įranga ir galimybe atlaisvintus dažnius skirti modernesniems tinklams.
RRT pabrėžia, kad konkrečios technologijos išjungimas pirmiausia yra operatoriaus technologinis ir komercinis sprendimas.
„Telia“ atstovas radijo tinklo vadovas Ričardas Mikalauskas teigė, kad anksčiau 2G tinklu vyko keturi iš dešimties skambučių, o dabar – vienas. Bendrovės tinkle vis dar yra apie 100 tūkst. telefonų, nepalaikančių 4G ar 5G ryšio. Per metus jų sumažėjo maždaug penktadaliu.
Be to, „Telia“ skaičiuoja apie 100 tūkst. nuo 2G priklausančių IoT įrenginių. Tai vartų ir užkardų valdikliai, apsaugos sistemos, skaitiklių bei kitų prietaisų davikliai ir transporto buvimo vietos duomenis perduodanti įranga.
R. Mikalausko teigimu, dalis šių sistemų įdiegta prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, todėl jų naudotojai gali net nežinoti, kad įranga veikia per 2G. Dėl to ją svarbu inventorizuoti ir iš anksto suplanuoti atnaujinimą.
„Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė nurodė, kad bendrovės 2G tinklą skambučiams, SMS ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo bei privačių klientų. Mažiau nei vienas iš penkių skambučių vyksta 2G tinkle, o visi kiti – per VoLTE.
„Bitės“ tinkle dar yra apie 20 tūkst. žmonių, naudojančių tik 2G palaikančius telefonus, ir apie 50 tūkst. telemetrijos klientų, tarp jų – vartelių, užtvarų ir apsaugos sistemų naudotojų. Dėl 2G išjungimo datos bendrovė tariasi su RRT, valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais.
Atlaisvinti dažniai būtų skirti 4G ir 5G
Operatoriai teigia, kad atsisakius 2G būtų galima veiksmingiau panaudoti šiai technologijai skiriamus radijo dažnius. RRT nurodo, kad 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 ir 1800 megahercų dažnių juostų.
Ypač svarbi yra 900 MHz juosta. Žemesnio dažnio signalas sklinda didesniu atstumu ir geriau prasiskverbia į pastatus, todėl jo pritaikymas naujesnėms technologijoms galėtų pagerinti 4G ir 5G aprėptį, ypač kaimo vietovėse bei pastatų viduje.
M. Ropė pagrindine 2G atsisakymo priežastimi įvardijo įrangos gamintojo palaikymo pabaigą. Jo teigimu, ši technologija neefektyviai naudoja dažnius ir elektrą, o dalis įrenginių yra pasenę. „Bitė“ planuoja atlaisvintus dažnius panaudoti savo 5G tinklui.
R. Mikalauskas taip pat atkreipė dėmesį į senstančią 2G tinklo bei programinę įrangą, ribotas atnaujinimo galimybes ir mažėjantį gamintojų palaikymą. Visa tai ilgainiui apsunkina tinklo priežiūrą ir didina sąnaudas.
Rizika – senos sistemos ir automobilių „eCall“
Šiuolaikinių telefonų naudotojams 2G išjungimas neturėtų sukelti didelių nepatogumų. Tačiau seniau įdiegti automatizuoti įrenginiai gali būti susiję su saugai svarbiomis paslaugomis, todėl jų veikimą būtina įvertinti gerokai prieš tinklo išjungimą.
Jeigu įrenginys veiks tik per 2G ir nebus modernizuotas, jis gali prarasti ryšį. RRT pabrėžia, kad kritinių sistemų inventorizacija ir perkėlimas į kitas technologijas turi būti užbaigti iki 2G išjungimo.
Vienas svarbiausių klausimų – automobiliuose naudojama pagalbos iškvietimo sistema „eCall“. Europos Komisijos šiemet paskelbtame tyrime įspėta, kad nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų Europos Sąjungos transporto priemonių.
Dėl šios priežasties rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą.
R. Mikalauskas paaiškino, kad senesniuose automobiliuose įdiegta „eCall“ gali priklausyti nuo 2G ar 3G. Kai nebelieka nė vieno suderinamo tinklo, sistema nebegali perduoti avarinio iškvietimo. Vieno operatoriaus 2G išjungimas nebūtinai reikštų, kad paslauga iš karto nustotų veikti, nes skambutis dar galėtų būti perduotas per kitą suderinamą tinklą, tačiau visiems operatoriams atsisakius senųjų technologijų tai nebūtų ilgalaikis sprendimas.
M. Ropė taip pat pripažino, kad dalis 2G veikiančių automobilių gali būti paveikta. Susisiekimo ministerija nurodė, kad Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) šiuo metu svarstomas „eCall“ tęstinumas pereinant prie pažangesnių tinklų.
Ministerijos teigimu, valstybės narės, remdamosi EK tyrimais ir 2G bei 3G tinklus jau išjungusių šalių patirtimi, koordinuoja sprendimus dėl „eCall“ ir kitų skubiosios pagalbos sistemų. Lietuva seka bendros ES praktikos formavimąsi, o 2G tinklai turėtų būti išjungti tik užtikrinus, kad kritinės avarinio ryšio paslaugos veiktų naujos kartos tinkluose.
Pasirengimui gali prireikti kelerių metų
RRT vertina, kad 2G atsisakyti sudėtingiau nei išjungti 3G, nes nuo šio tinklo vis dar priklauso daug svarbioms ir su žmonių sauga susijusioms paslaugoms naudojamų įrenginių.
J. Mikulėnaitė-Baušienė mano, kad pagrįstas būtų mažiausiai kelerių metų pasirengimo laikotarpis. „Telia“ pritaria bent trejų metų terminui. R. Mikalauskas priminė, kad 2022 metais 3G tinklo išjungimui bendrovė ruošėsi trejus metus: pokytis buvo įgyvendintas etapais, klientai informuoti iš anksto, o su verslu dirbta tiesiogiai.
Verslui ir viešajam sektoriui reikia laiko nustatyti, kur naudojama sena įranga, įvertinti alternatyvas, numatyti biudžetus ir atlikti pirkimus. Pats tinklo išjungimas būtų tik paskutinis proceso etapas – prieš tai reikėtų parengti tinklo sistemas, patikrinti paslaugų suderinamumą ir padėti klientams pereiti prie naujų sprendimų.
„Bitė“ platesnę komunikaciją apie 2G išjungimą planuoja pradėti nuo kitų metų. 2028-aisiais bendrovė ketina skatinti konkrečius klientus pakeisti įrangą ir įsidiegti šiuolaikinius sprendimus, o 2029-uosius norėtų palikti kaip paskutinius technologijos išjungimo metus.
Įrangos atnaujinimo kaina priklausys nuo situacijos: vienais atvejais pakaks pakeisti ryšio modulį, kitais reikės atnaujinti visą įrenginį ar valdymo sistemą. „Telia“ bendros įrangos keitimo kompensavimo programos nenumato, todėl savininkams šias išlaidas reikėtų planuoti kaip įprastą technologijų ir infrastruktūros atnaujinimą.
Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad finansinės pagalbos gyventojams ir verslui ar įrangos keitimo kompensavimo klausimai galėtų būti svarstomi ateityje, tačiau šiuo metu neaišku, ar tokio poreikio bus.
M. Ropė teigė, kad „Bitė“ su didžiausiais verslo klientais nuolat keičiasi informacija ir konsultuoja juos dėl įrangos atnaujinimo. Privatūs klientai skatinami atsinaujinti SIM korteles, telefonus ir planus.
Jo duomenimis, „Bitės“ tinkle vis dar yra daugiau kaip 10 tūkst. 4G telefonų, kuriuose naudojamos labai senos SIM kortelės, veikiančios tik 2G tinkle.
RRT siūlo bendrą nacionalinį planą
RRT vertinimu, Lietuvai būtų naudinga turėti bendrą nacionalinį pasirengimo 2G išjungimui planą. Jame turėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių naudojamos įrangos inventorizacija, modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikra, „eCall“ ir numerio 112 veikimo užtikrinimas bei visuomenės informavimas.
Susisiekimo ministerija nurodė, kad, koordinuojančioms institucijoms įžvelgus poreikį, tokia darbo grupė galėtų būti sudaryta.
RRT pabrėžia, kad 2G tinklas turėtų būti išjungtas tik tuomet, kai visos nuo jo priklausančios svarbios paslaugos bus perkeltos į alternatyvias technologijas ir nekils naujų ryšio prieinamumo ar saugumo problemų. Jau dabar rekomenduojama nebediegti naujų sistemų, veikiančių tik 2G pagrindu.
