Nors rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje dar džiugina šiltesni orai, šildymo sezonas netrukus prasidės. Ugniagesiai ragina nelaukti pirmųjų šalnų ir jau dabar patikrinti krosnių, židinių bei dūmtraukių būklę – tinkama priežiūra gali padėti išvengti gaisrų ir kitų nelaimių.
Didelį pavojų kelia netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai, taip pat netinkamai naudojami elektriniai ir tepaliniai šildytuvai. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai primena pagrindines saugaus šildymo taisykles.
Ką būtina patikrinti prieš pradedant kūrenti?
Šildymo sezonui reikėtų pasiruošti iš anksto: apžiūrėti įrenginius, įvertinti jų būklę ir įsitikinti, kad jie saugūs naudoti. Net nedidelis neatsargumas gali sukelti skaudžių padarinių.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo „Facebook“ paskyroje ragina atnaujinti žinias ir pasirūpinti, kad šildymo sezonas būtų saugus. Specialistai primena šiuos reikalavimus:
- Dūmtraukiuose ir krosnyse susikaupusius suodžius būtina išvalyti prieš šildymo sezoną, o jam prasidėjus – valymą kartoti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
- Dūmtraukiai turi būti techniškai tvarkingi ir iš išorės išbalinti. Taip lengviau pastebėti juodus, aprūkusius įtrūkimus.
- Kamine reikėtų įrengti retą tinklą, groteles arba stogelį. Tai padeda apsaugoti dūmtraukį nuo paukščių lizdų vasarą ir lietaus poveikio, kai jis nenaudojamas.
- Keičiant seną krosnį židiniu būtina įvertinti, kad židiniui reikalinga gerokai didesnė kamino anga.
- Prie vieno dūmtraukio draudžiama jungti daugiau kaip dvi krosnis.
Atstumai, kurių negalima nepaisyti
- Namo perdangoje tarp išorinės kamino sienelės ir degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas.
- Prie stogo tarp išorinės kamino sienelės ir degių stogo konstrukcijų privalomas ne mažesnis kaip 25 cm nedegus intarpas.
- Jeigu grindys prie pakuros pagamintos iš medžio ar kitos degios medžiagos, ten turi būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.
- Tapetų negalima klijuoti prie pat krosnių ir dūmtraukių ar jais šių paviršių apklijuoti. Nuo karščio tapetai gali pagelsti ir užsidegti.
- Baldus, malkas, skalbinius bei kitus daiktus nuo krosnies būtina laikyti mažiausiai 1 metro atstumu.
Saugus kūrenimas: ko vengti?
- Krosniai užkurti negalima naudoti benzino, žibalo, acetono ar kitų lengvai užsiliepsnojančių skysčių.
- Patalpoje, kurioje kūrenama krosnis, negalima dirbti su degiais skysčiais ar dažais.
- Besikūrenančios krosnies negalima palikti be priežiūros, patikėti jos vaikams ar laikyti atvirų durelių.
- Kūrenti reikia baigti likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki išvykimo iš namų arba miego.
- Sklendę, arba kaištį, galima uždaryti tik visiškai sudegus kurui. Priešingu atveju kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis.
Jeigu į patalpą pradeda veržtis dūmai
Jei po ilgesnės pertraukos uždegus krosnį dūmai ima sklisti į patalpą, krosnį ir dūmtraukį reikia nedelsiant išvalyti.
Apie suodžių užsidegimą dažniausiai signalizuoja vėjuotą dieną kamine girdimas ūžesys, iš jo besiveržiančios kibirkštys ar liepsnos.
Tokiu atveju būtina:
- kuo greičiau užgesinti ugnį pakuroje;
- sandariai uždaryti krosnies dureles, kad į vidų nepatektų oras;
- per dūmtraukio pravalą pašalinti krentančius suodžius ir žarijas, taip sumažinant temperatūrą;
- nedelsiant skambinti Bendrosios pagalbos telefonu 112.
Į degantį dūmtraukį pilti vandens griežtai draudžiama. Suodžiams degant temperatūra gali siekti 1500 °C, todėl vanduo akimirksniu virsta garais ir gali sugriauti arba susprogdinti kaminą.
Saugus elektrinių ir tepalinių šildytuvų naudojimas
- Naudoti galima tik sertifikuotus prietaisus. Savadarbius šildytuvus naudoti draudžiama.
- Šildytuvo nejunkite į tą patį elektros lizdą kartu su kitais prietaisais, kad nekiltų trumpasis jungimas.
- Ant elektrinių ir tepalinių šildytuvų negalima džiauti skalbinių.
- Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo spintų, minkštasuolių ir užuolaidų. Veikiančio prietaiso nepalikite be priežiūros. Tepaliniai šildytuvai taip pat gali užsidegti dėl gamyklinio broko.
Dar viena svarbi apsaugos priemonė
Ugniagesiai rekomenduoja namuose įsirengti autonominius dūmų jutiklius. Jų signalas leidžia greitai pastebėti pavojų ir suvaldyti ugnį, kol ji dar nepadarė žalos turtui ar nesukėlė grėsmės gyvybei.
Už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą piliečiams gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
