Šeštadienį tūkstančiai jaunų žmonių įvairiuose Vokietijos miestuose prisijungė prie Europoje plintančios „Z kartos“ protestų bangos. Demonstrantai kritikavo politinį elitą, kuris, jų manymu, nepaiso jaunimo problemų.
Protestai, surengti grupės „GenZ regelt!“ („Z karta susitvarkys!“), vyko Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dešimtyse kitų miestų. Judėjimą paskatino panašios demonstracijos Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse.
Siekiant užtikrinti saugumą, visoje Vokietijoje buvo sutelkta tūkstančiai policijos pareigūnų. Kai kurios parduotuvės užkalė vitrinas, nes nerimavo dėl galimo smurto. Per dalį protestų buvo leidžiami fejerverkai, keli žmonės sulaikyti, tačiau iki ankstyvo vakaro dauguma demonstracijų atrodė taikios.
Protestuotojai laikė plakatus su šūkiais „Laikas pasipriešinimui“ ir „Merzas privalo pasitraukti“, nukreiptais prieš konservatorių kanclerį Friedrichą Merzą.
Judėjimo „GenZ regelt!“ atstovė Veronika Dinter sakė, kad žmonės į gatves išėjo reikalaudami gyvenimo, kurį galėtų sau leisti kiekvienas. Jos teigimu, dabartinei situacijai nesikeičiant vis mažiau žmonių tiki geresne ateitimi.
Protestuotojų keliamų problemų sąraše – didelės pragyvenimo išlaidos, prastai prižiūrimos mokyklos, mažinamos vyriausybės išlaidos ir įsitikinimas, kad priimdami sprendimus politikai beveik neatsižvelgia į jaunąją kartą.
Jaunimas taip pat kritikuoja smarkiai padidėjusias karines išlaidas ir naują savanoriškos tarnybos modelį, kuriuo siekiama išauginti karių skaičių. Demonstrantai nerimauja, kad tai gali būti žingsnis privalomosios karo tarnybos grąžinimo link.
Dalyvių buvo mažiau, nei planuota
Nors organizatoriai teigė, kad visoje šalyje protestuose užsiregistravo daugiau nei 170 tūkst. žmonių, realus dalyvių skaičius buvo mažesnis, nei tikėtasi.
Kelno policija pranešė, kad į demonstraciją neatvyko 15 tūkst. užsiregistravusių dalyvių, tačiau tikslaus susirinkusiųjų skaičiaus nepateikė. Berlyne protestavo apie 2,7 tūkst. žmonių, Miunchene – maždaug 1,8 tūkst., o Frankfurte – apie 1 tūkst.
Pareigūnai ypač nerimavo dėl galimų neramumų, nes demonstracijos sutapo su Helovinu. Baimintasi, kad jos gali tapti smurtinėmis, kaip jau buvo nutikę kitose Europos šalyse.
Prancūzijoje protestai vyko trečią savaitgalį iš eilės. Spalio 17 dieną surengtos demonstracijos ten peraugo į vienas didžiausių pastarųjų metų riaušių.
Berlynas palaikė ryšį su Prancūzijos ir Italijos pareigūnais, nes nuogąstauta, kad prie Vokietijoje vykstančių protestų gali mėginti prisijungti radikalai iš užsienio. Vis dėlto prieš demonstracijas institucijos teigė neturinčios įrodymų apie konkrečius planus griebtis smurto.
Buvo pabrėžta, kad Vokietijoje nebus toleruojamos ekstremistinės grupės, antikonstituciniai simboliai, rasizmas ar neapykantos kurstymas – nesvarbu, iš kurios pusės tai kiltų.
Protestų judėjimų ekspertas Christianas Volkas teigė, kad Vokietijoje yra sąlygų susiformuoti dideliam judėjimui. Tačiau Berlyno Humboldtų universiteto ekspertas naujienų agentūrai AFP pažymėjo, kad Vokietijos situacija skiriasi nuo Prancūzijos, kurioje susiformavusios visiškai kitokios konfrontacinių protestų tradicijos.
