Archeologiniai tyrimai Veprių dvarvietėje pateikė netikėtų rezultatų. Aptiktų buvusio statinio konstrukcijų mastas leidžia manyti, kad XVI a. antrojoje pusėje, valdant Šemetų giminei, dvaro rūmai galėjo būti perstatyti į rezidencinę renesanso stiliaus pilį.
Pasak Ingridos Čičiurkaitės ir kitų tyrėjų, šie duomenys keičia ankstesnį statinio vertinimą – iš dvaro rūmų jis gali būti priskiriamas rezidencinių pilių kategorijai. Statinio dydis taip pat leidžia jį lyginti su svarbiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso laikotarpio objektais, skelbia Ukmergės kraštotyros muziejus.
Rasti masyvūs pamatai ir architektūros detalės
Archeologiniams darbams vadovavę Roko Kraniausko ir Ingridos Čičiurkaitės vadovaujami tyrėjai atidengė akmenų bei raudonų plytų pamatus. Jie buvo sumūryti naudojant kokybišką kalkinį skiedinį ir įgilinti iki 3,2 metro.
Pamatų storis siekia nuo 1,4 iki 2,1 metro. Vidinėje korpuso pusėje aptikti į rūsį vedantys laiptai, o pietinio bokšto vietoje rasta raudono molio figūrinėmis plytelėmis išklotų grindų fragmentų.
Tiriant šiaurinį bokštą išryškėjo ir daugiau architektūros elementų. Nors bokštų sienos buvo statytos renesansiniu stiliumi, jų išvaizdoje būta ankstyviesiems viduramžiams būdingų bruožų. Sienos buvo tinkuotos ir dekoruotos karnizais, o bokštų pamatai suformuoti šešiakampio plano.
Kasinėjimų metu taip pat surinkta įvairių radinių, kurie bus reikšmingi tolesniems moksliniams tyrimams. Vakarinėje sienoje rastas strėlgalis, aptikta krosnių koklių, tarp jų – ir puoštų Tyzenhauzų giminės herbu – Buivolu. Tyrėjai taip pat rado buitinės keramikos, langų stiklo fragmentų, metalinių detalių ir juvelyrinių dirbinių.
Veprių dvarvietė georadaru buvo neinvaziškai ištirta dar 2025 m. Tyrimą Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojo, visuomenininko ir skulptoriaus Viktoro Žentelio bei Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva atliko specialistai. Tąkart aptikti du gynybiniai bokštai.
Archeologiniai kasinėjimai kol kas nesibaigė, o išsamūs tyrimai dar tik prasideda. Vis dėlto jau dabar tikimasi sužinoti daugiau apie statinio raidą ir jo reikšmę ne tik Ukmergės kraštui, bet ir LDK renesanso architektūros bei rezidencinių pilių istorijai.
