Latvijos parlamento rinkimuose istorinę pergalę iškovojo dabartinio premjero Andrio Kulbergo vadovaujama konservatyvi partija „Jungtinis sąrašas“. Pergalę politinė jėga pradėjo švęsti dar vakar, kai balsai tebebuvo skaičiuojami, tačiau jau buvo aišku, kad varžovai jos persvaros nebesumažins.
A. Kulbergo partija surinko kiek daugiau nei 35 proc. balsų ir laimėjo 42 mandatus 100 vietų Saeimoje. Tai – didžiausias vienos politinės jėgos iškovotų vietų skaičius per visą Latvijos parlamento istoriją.
Premjeras rinkimų rezultatą įvertino kaip didelį visuomenės palaikymą. Pasak jo, rinkėjai nori pokyčių, kitokios Latvijos krypties, ekonomikos augimo, stipresnės gynybos, aiškesnės retorikos ir geresnės ateities vaikams.
Rezultatas nustebino ir politologus
Tokia rinkimų baigtis buvo netikėta ir Latvijos politologams. Nors A. Kulbergo politinė jėga apklausose pirmavo, tokios įtikinamos daugumos prognozuoti niekas nesitikėjo.
Politikos mokslų profesorius Janis Ikstens rezultatą aiškino visuomenėje susiformavusiu įspūdžiu, kad politikai stokoja ryžto, o svarbūs sprendimai nuolat nukeliami. Jo teigimu, A. Kulbergas išsiskyrė iš tradicinių politikų rato tiesumu ir atvirumu, todėl rinkėjams pasirodė natūralus ir patrauklus.
A. Kulbergas premjeru tapo tik gegužę, o prieš tai valdžią kritikavo būdamas opozicijoje. Jis pripažino, kad rinkimų rezultatas pranoko ir jo paties lūkesčius.
Antroje vietoje liko dešinieji populistai „Pirmiausia – Latvija“, surinkę 13 proc. balsų. Rusijai palanki partija „Suvereni valdžia“ gavo beveik 12 proc. balsų. Nepaisydamas siekio išsaugoti premjero postą, A. Kulbergas pareiškė, kad su nė viena iš šių politinių jėgų koalicijos nesudarys.
Premjeras pabrėžė, kad jo vadovaujama partija nebendradarbiaus su prorusiškomis partijomis, siekiančiomis atverti sieną ir atnaujinti prekybą su Rusija. A. Kulbergo vertinimu, ekonominiai ryšiai su Maskva Latviją silpnintų: nors jie galėtų atnešti papildomų pajamų, kartu didintų pažeidžiamumą, kuriuo Rusija galėtų pasinaudoti.
Premjeras pasiuntė žinutę Rusijai
Latvijos premjeras taip pat kreipėsi į Rusiją, kuri, jo teigimu, pastaruoju metu intensyvina hibridines atakas Baltijos regione ir kitose Europos valstybėse.
A. Kulbergas sakė, kad su Rusijos kibernetinėmis atakomis, situacija pasienyje ir nelegalių migrantų stūmimu per Baltarusijos sieną Latvija susiduria nuolat jau penkerius metus. Jo teigimu, šiems veiksmams būtina priešintis.
Žinutę Maskvai tą pačią dieną pasiuntė ir į Kyjivą netikėtai atvykęs Vokietijos kancleris. Jis pristatė Ukrainai skirtą daugiau nei milijardo eurų vertės karinę ir energetinę paramą. Pasak F. Merzo, Ukraina netrukus turėtų gauti tūkstančius dronų-perėmėjų, o tolimojo nuotolio ginkluotės gamyba bus spartinama.
Vis dėlto net per F. Merzo vizitą Rusija nesusilaikė nuo smūgių. Buvo atakuotas vienas pagrindinių Kyjivo tiltų – į jį V. Putinas taikosi jau ketvirtą dieną iš eilės.
