Šilauogės vis dažniau auginamos Lietuvos soduose, tačiau norint kitąmet džiaugtis gausiu derliumi, krūmus žiemai reikia pradėti ruošti jau dabar.
Laidoje „Svajonių sodai“ patarimais dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Pomologijos skyriaus mokslo darbuotoja Laima Česonienė, su šilauogėmis dirbanti ir jas tirianti daugiau nei 30 metų.
Laidos vedėja Aušra Tubienė ir specialistė sutaria, kad šilauogės Lietuvoje itin populiarios, o tinkamai prižiūrimos gali subrandinti puikų derlių.
Azoto perteklius gali pakenkti žiemojimui
Pasak L. Česonienės, šilauogės žiemai ruošiamos visą vegetacijos sezoną: svarbu tinkamai tręšti, laistyti ir pasirinkti mūsų sąlygoms tinkamas veisles. Vis dėlto dalies klaidų rudenį jau nebeįmanoma ištaisyti.
Jeigu krūmai buvo gausiai tręšti azotu, jie gali vešliai augti, tačiau neduoti uogų. Tokiu atveju ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą gali pašalti, ypač jei sezonas bus atšiaurus.
Kauno Botanikos sode kai kurių šilauogių ūgliai dar nebuvo visiškai sumedėję. Specialistė paaiškino, kad tam įtakos gali turėti veislė, nes kai kurios jų lapus numeta vėlai. Tačiau Botanikos sodo šilauogės nebuvo pertręštos azotu, todėl jų trumpesni ūgliai, kaip tikimasi, kitąmet turėtų gausiai derėti.
L. Česonienė teigė, kad po praėjusios žiemos jos augintoms šilauogėms problemų nekilo – uogų buvo daug, nes buvo išlaikytas tręšimo balansas.
Rudenį būtina sutvarkyti dirvą aplink krūmus
Vienas svarbiausių rudens darbų – surinkti ant žemės nukritusius lapus ir uogas. Juose gali likti ligų sukėlėjų, ypač jeigu vasara buvo drėgna ir augalus pažeidė grybinės ligos.
Specialistė pripažįsta, kad didelėje plantacijoje apeiti kiekvieną krūmą nėra paprasta, tačiau nukritusių augalų dalių palikti nereikėtų. Lapai ir uogos neretai nukrenta būtent dėl ligų ar prasidėjusio puvinio.
Mulčiuoti šilauoges galima tik tada, kai jos visiškai numeta lapus, o visos nukritusios liekanos surenkamos ir pašalinamos.
Mulčias šiems augalams svarbus todėl, kad jų šaknys yra paviršinės. Ūkiuose dirva dažnai dengiama plėvele, tačiau Kauno Botanikos sode jos nenaudoja. Be to, kad plastikas gali patekti į uogas, po plėvele šilauogių neįmanoma tinkamai mulčiuoti, o karštu oru šaknys gali dar labiau įkaisti. Po plėvele temperatūra gali pakilti 10–15 laipsnių.
Kokį mulčią rinktis?
Šilauoges geriausia auginti neuždengus dirvos plėvele, tačiau naudojant tinkamą mulčią. Tam tinka rūgšti durpė arba rūgščios atsajos, dar vadinamos plaušais.
Rekomenduojamas maždaug 10–15 centimetrų mulčio sluoksnis. Rūgšti durpė taip pat padeda formuotis šaknims – per kelerius metus jos gali išsiplėsti beveik dvigubai.
Mulčiuoti galima ir medienos atliekomis bei pjuvenomis. Pjuvenos augimą skatina mažiau, tačiau karštu metu jos naudingos tuo, kad atspindi saulės kaitrą.
Naudojamos pjuvenos neturėtų būti šviežios – geriau, kad jos būtų pastovėjusios metus ar ilgiau. Kadangi jas skaidančios bakterijos sunaudoja ir azotą, vegetacijos metu pjuvenomis mulčiuotoms šilauogėms gali reikėti šiek tiek koreguoti azoto trąšų kiekį.
Miškuose šilauogės auga tarp spygliuočių paklotės, todėl joms tinka spygliuočių pjuvenos. Pušies pjuvenos laikomos labai tinkamu pasirinkimu, o su grynomis eglės pjuvenomis specialistė pataria elgtis atsargiau. Jos turi eterinių aliejų ir dervų, todėl šviežios gali pakenkti. Po metų ar dvejų pastovėjusios eglės pjuvenos tampa mažiau pavojingos.
Veislė taip pat lemia derlių
Derliaus gausa priklauso ne tik nuo priežiūros, bet ir nuo veislės. Nors dauguma šilauogių atsparios šalčiui, L. Česonienė nerekomenduoja rinktis vėlyvų veislių, nes vėluojant vegetacijai jų uogos gali nespėti sunokti.
Atsargiau ji siūlo vertinti veislę „Brigitta Blue“. Kai kuriais metais ji dera gerai, tačiau kitais gali pramečiuoti. Po šaltesnės žiemos krūmas gali atrodyti sveikas ir gražiai augti, bet uogų nesubrandinti.
Iš ankstyvųjų veislių specialistė taip pat pataria atsargiau rinktis „Early Blue“. Nors tai gera veislė, ji taip pat dera ne kiekvienais metais. Tam įtakos gali turėti minusinė temperatūra arba pačios veislės savybės.
Tarp patikimesnių pasirinkimų ji išskyrė „Patriot“ ir „Reka“, kurios tinkamos auginti visoje Lietuvoje. „Patriot“ gali rinktis ir pradedantieji, ir profesionalai, nes ši veislė yra kantri.
Geras pasirinkimas, pasak specialistės, yra ir seniai žinoma „Bluecrop“. Taip pat verta auginti „Bluejay“, o iš vėlyvesnių veislių – „Nelson“.
Genėjimą reikia atlikti ne vien rudenį
Sanitarinis genėjimas turėtų būti atliekamas visą vegetacijos laikotarpį. Pastebėjus sergančią šaką, ją reikia nedelsiant iškirpti ir pašalinti, nes šilauoges gali pažeisti įvairios grybinės ligos.
Vis dėlto aktyviausiu grybinių ligų plitimo metu, maždaug balandį, genėti reikėtų atsargiau. Tuo metu sporos lengvai patenka į augalui padarytas žaizdas.
Rudenį, krūmams numetus lapus, galima juos papildomai sutvarkyti, tačiau žiemos pabaigoje būtina dar kartą įvertinti augalų būklę. Tuomet geriau matyti šalčio ir kitus pažeidimus, todėl genėti reikia tiek kelis krūmus, tiek didesnę plantaciją.
Pasak L. Česonienės, kuo tinkamiau ir stipriau šilauogė genima, tuo geriau ji auga ir dera, todėl tai yra būtina priežiūros dalis.
Rudenį tręšti galima, bet pirmiausia verta ištirti dirvą
Prieš tręšiant rudenį, specialistė pataria išsiaiškinti, kokių medžiagų augalui trūksta. Tai reikėtų padaryti iš anksto, pavyzdžiui, liepos pabaigoje.
Amerikiečių mokslininkai yra sudarę lenteles, kuriose nurodyta, kiek šilauogėms reikia azoto, fosforo, kalio ir kitų medžiagų. Atlikus tyrimus, tręšti reikėtų tik tuo, ko konkrečiam krūmui trūksta.
L. Česonienė pastebi, kad fosforo šilauogėms dažniausiai stinga retai. Tačiau rudenį papildomai galima naudoti fosforo ir kalio trąšas – augalai į jas gerai reaguoja.
Rudeniniam tręšimui ji rekomenduoja rinktis brangesnes trąšas, kurių sudėtyje yra kalio sulfato.
Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3.
