Tęsiant nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotus Neries valymo darbus, upės dugne rastas ir iškeltas neįprastas objektas – maždaug 5 metrų ilgio, apie toną sveriantis metalinis vamzdis. Narams, kurie upę nuo atliekų valo jau antrus metus iš eilės, tai buvo sudėtingiausias iki šiol aptiktas radinys.
„Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė teigia, kad rūpinimasis Nerimi yra atsakomybės už miesto aplinką dalis. Pasak jos, po vandeniu matomi taršos pėdsakai primena, kad upės, kaip svarbios Vilniaus vertybės, išsaugojimui reikia nuolatinio dėmesio.
Tonos svorio vamzdį teko gabenti iki Valakampių
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis pasakojo, kad vamzdis išsiskyrė ne tik dydžiu, bet ir sudėtingomis iškėlimo aplinkybėmis.
Pagal konstrukciją sprendžiama, kad maždaug penkių metrų ilgio metalinis vamzdis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje. Kaip jis pateko į upę, nėra aišku – neatmetama galimybė, kad objektą iš kitos vietos atnešė stipri srovė.
Radinys gulėjo vietoje, kurios nuo kranto nepasiekė sunkioji technika. Todėl jo iškėlimui prireikė alternatyvaus sprendimo, o prie operacijos prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Grinda“.
„Grindos“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius teigė, kad vamzdžio nebuvo įmanoma iškelti ten, kur jis rastas. Dėl to narai jį nutempė iki Valakampių I-ojo paplūdimio, kur objektas saugiai iškeltas į krantą. Visa operacija užtruko apie dvi valandas.
Manoma, kad vamzdžiui yra apie 40 metų ir į Nerį jis greičiausiai pateko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu radinys laikomas miesto tvarkymo bendrovės teritorijoje, o vėliau bus utilizuotas kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.
K. Skrupskelio teigimu, paliktas upėje vamzdis ilgainiui galėtų kelti grėsmę. Rūdijant metalui į vandenį patektų oksidų, o nukritus vandens lygiui didelis objektas galėtų tapti kliūtimi ir pavojumi upe plaukiantiems žmonėms.
Narai iškėlė šimtus kilogramų padangų ir stiklo
Šiemet narai jau išvalė apie 2 kilometrų Neries atkarpą nuo Verkių, ties Trinapolio vienuolynu, iki Žirmūnų tilto. Iš viso sostinėje planuojama sutvarkyti 7,5–8 kilometrus upės.
Per atliktus darbus iš dugno iškelta maždaug 800 kilogramų padangų – nuo lengvųjų automobilių iki sunkvežimių ir traktorių. Jos perduotos bendrovei „Ecoservice“ perdirbti. Taip pat surinkta daugiau nei 100 kilogramų stiklo pakuočių, kurios bus perdirbtos.
Tarp radinių buvo ir neįprastų daiktų: apie 30 kompaktinių diskų, ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina, vaikiškas triratukas bei rogutės. K. Skrupskelis sako, kad tokia įvairovė rodo, jog Neries dugne kaupiasi skirtingos kilmės atliekos. Vienos galėjo patekti atsitiktinai, o kitos, tikėtina, buvo išmestos tyčia.
Valymą stabdo srovė ir visiška tamsa po vandeniu
Didžiojoje valomos upės dalyje dugnas yra gana lygus ir smėlėtas, tačiau kai kur narams tenka dirbti kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis. Vietomis gylis siekia apie 4,5 metro, todėl susidaro stipri srovė, o po vandeniu trūksta šviesos.
Darbus taip pat veikia permainingas oras. Po lietaus vanduo tampa toks drumstas, kad matomumas po vandeniu gali sumažėti iki nulio. Tokiais atvejais suplanuotus nėrimus tenka atidėti, kol sąlygos pagerės.
Nepaisant iššūkių, Neries valymas tęsiamas. K. Skrupskelis pabrėžia, kad didelės apimties iniciatyvoms būtinas ilgalaikis palaikymas: privačių įmonių indėlis leidžia planuoti darbus ilgesniuose upės ruožuose, įsigyti reikalingą įrangą ir tinkamai sutvarkyti surinktas atliekas.
Pernai per pirmąjį Neries valymo etapą narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje planuojama sutvarkyti visą per Vilnių tekančią Neries dalį – iš viso 24 kilometrus.
Neries valymas nėra pirmoji „Darnu Group“ aplinkosauginė iniciatyva. Anksčiau buvo tvarkoma ir Vilnelės vaga, o per trejus metus akcijos metu surinkta 10 tonų šiukšlių. Iki šiol bendrovė sostinės upių puoselėjimui skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų.
