Rugpjūtį gyventojų sąskaitose laikomų pinigų suma sumažėjo, tačiau jų įsipareigojimai bankams padidėjo. Nepaisant mėnesinio kritimo, per metus indėlių gerokai padaugėjo. Ekonomistai teigia, kad tam didelę įtaką darė iš II pensijų pakopos fondų išmokėtos lėšos.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūtį gyventojų indėliai sumažėjo 119,4 mln. eurų, arba 0,4 proc., o paskolų likutis išaugo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc. Per dvylika mėnesių indėliai padidėjo 15,7 proc., o vartojimo paskolų likutis – 24,7 proc.
Didžioji dalis pinigų laikoma ne terminuotuose indėliuose
Rugpjūčio pabaigoje kredito įstaigose gyventojai buvo laikę 30,6 mlrd. eurų.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad ši suma neparodo vien tik santaupų. Didžioji dalis lėšų laikoma kasdienėse, lengvai pasiekiamose sąskaitose.
Terminuotuose indėliuose buvo laikoma maždaug ketvirtadalis visos sumos, o likę pinigai buvo atsiskaitomosiose sąskaitose. Todėl bendras indėlių pokytis neleidžia tiksliai spręsti apie gyventojų taupymo įpročius. Mėnesio svyravimus lemia sezoniniai elgsenos pokyčiai, pajamų ir išlaidų kaita, taip pat šiemet atsiradusi galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas.
Vienadieniai indėliai, kuriems priskiriami lengvai pasiekiami pinigai sąskaitose, rugpjūčio pabaigoje siekė 22,3 mlrd. eurų. Per mėnesį ši suma sumažėjo 147,6 mln. eurų. Sutarto termino indėliai padidėjo 24 mln. eurų ir pasiekė 8 mlrd. eurų.
Naujų sutarto termino indėlių vidutinė palūkanų norma per mėnesį padidėjo nuo 2,22 iki 2,57 proc.
Į sąskaitas pateko apie 2 mlrd. eurų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas metinį namų ūkių indėlių augimą vertina kaip ypač spartų. Jo teigimu, pagrindinis veiksnys buvo pasitraukusiems iš II pensijų pakopos fondų išmokėti pinigai. Dalis jų vis dar laikoma einamosiose, kaupiamosiose arba terminuotose sąskaitose.
Rugpjūčio pabaigos statistikoje jau atsispindėjo I ir II ketvirtį išėjusiems iš fondų žmonėms išmokėtos lėšos. I. Genytė-Pikčienė metinį indėlių augimą taip pat sieja su didesnėmis gyventojų pajamomis ir pensijų reforma.
Ekonomistės skaičiavimu, po pirmojo metų ketvirčio į indėlius pateko apie 2 mlrd. eurų iš II pensijų pakopos fondų atsiimtų pinigų. Vėliau išmokų buvo gerokai mažiau.
T. Povilauskas ragina rugpjūčio rezultatą vertinti lyginant jį su ankstesnių metų to paties mėnesio duomenimis. Šiemet indėliai rugpjūtį sumažėjo labiau nei anksčiau, todėl, jo manymu, gyventojai santykinai daugiau išleido iš II pakopos atsiimtų pinigų.
Ekonomistas taip pat primena, kad į gyventojų sąskaitas patenka ir už suteiktas paskolas gautos lėšos. Pinigų kiekį didina ir valdžios skolinimasis užsienyje bei šių lėšų išleidimas vidaus rinkoje.
Vis dėlto tolesnį indėlių didėjimą gali pristabdyti brangstanti importuojama energetika ir auganti infliacija.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad gyventojams reikėtų turėti lengvai pasiekiamą rezervą nenumatytiems atvejams, o likusias laisvas lėšas apgalvotai investuoti ir išskaidyti riziką.
Jos vertinimu, nemaža dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų kol kas nėra nei naudojama, nei investuojama – jie tiesiog laikomi atsiskaitomosiose sąskaitose. Dėl to, esant aukštai infliacijai, lėšos nuvertėja.
Vartojimo paskolos per metus šoktelėjo 24,7 proc.
LB skelbia, kad rugpjūtį gyventojų paskolų likutis siekė 20,1 mlrd. eurų. Per metus jis padidėjo 14,2 proc.
Didžiausią mėnesio augimo dalį sudarė būsto kreditai. Jų likutis padidėjo 196 mln. eurų, arba 1,2 proc., ir pasiekė 16,5 mlrd. eurų.
Vartojimo paskolų suma išaugo 56,7 mln. eurų, arba 2,6 proc., iki 2,2 mlrd. eurų. Kitoms reikmėms suteiktų paskolų likutis sumažėjo 9,4 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 1,4 mlrd. eurų.
Per metus būsto paskolos išaugo 14,1 proc., vartojimo kreditai – 24,7 proc., o paskolos kitiems tikslams – 2,1 proc.
Rugpjūtį naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma padidėjo nuo 8,36 iki 8,49 proc. Visų naujų paskolų gyventojams vidutinė norma siekė 6,05 proc., o būsto paskolų – 4,16 proc.
I. Genytė-Pikčienė nurodo, kad vartojimo kreditų augimą anksčiau skatino mažos palūkanos ir aktyvi būsto rinka. Žmonės, pasiėmę būsto paskolą, papildomai skolindavosi remontui, įsirengimui ar baldams. Rugpjūtį vartojimo paskolų augimas per metus, jos vertinimu, jau buvo kiek lėtesnis.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad LB statistika apima komercinius bankus, bankų filialus ir kredito unijas, tačiau neapima kitų, brangiau skolinančių kredito davėjų.
Pasak ekonomisto, spartų metinį vartojimo paskolų augimą iš esmės lėmė „Revolut“ banko rezultatai. Kituose bankuose augimas buvo vienaženklis arba tik šiek tiek viršijo 10 proc.
Brangesnis skolinimasis gali pakeisti gyventojų planus
T. Povilauskas pažymi, kad didėjant infliacijai žmonės gali skolintis siekdami išlaikyti įprastą vartojimo lygį.
Tačiau I. Genytė-Pikčienė mano, kad didesnė infliacija ir kylančios palūkanų normos gali sumažinti tiek būsto, tiek vartojimo paskolų paklausą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet palūkanas didino birželį ir rugsėjį. Rugsėjį institucija nurodė, kad infliacijos riziką didina konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad besitęsiantis JAV-Irano karas ir energetikos krizė didina didelės infliacijos tikimybę. Todėl palūkanų normų didėjimas, jos vertinimu, dar gali nesibaigti, o tai toliau slopintų būsto ir vartojimo kreditų paklausą.
