Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, nors šeimoms mokamos išmokos, o tėvams suteikiamos vienos ilgiausių motinystės atostogų Europoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – tai žemiausias rodiklis nuo 1994 metų. Suminis gimstamumo rodiklis pernai sudarė 1,04 vaiko vienai moteriai.
Gimstamumas mažėja nepaisant gerėjančių vaikų auginimo sąlygų. Lietuvoje mokamos vaiko išmokos daugelyje Europos šalių yra mažesnės, o motinystės atostogos – vienos ilgiausių. Vis dėlto finansinė parama žmonių sprendimo susilaukti vaikų iš esmės nepakeitė.
Izraelį įvardijo kaip išskirtinį pavyzdį
Ekonomistas R. Kuodis teigė, kad gimstamumo skatinimo problema pirmiausia slypi ne piniguose, o kultūroje. Jo vertinimu, Izraelis yra viena iš nedaugelio valstybių, supratusių, kad šiam klausimui svarbi ne tik finansinė, bet ir kultūrinė dimensija.
Socialiniame tinkle jis rašė, kad vien biudžeto lėšomis ir skola demografijos pakeisti nepavyks. Vėliau, dalydamasis nuoroda į lrt.lt publikaciją, ekonomistas pabrėžė, jog visuomenė esą pralaimėjo kultūrinį karą ir nebesuvokia, kokią laimę bei pilnatvę gali suteikti vaikai.
R. Kuodžio nuomone, vaikų auginimo kompensacija neturėtų būti vertinama vien pagal mokesčių lengvatas ar valstybės mokamas išmokas. Svarbiausia nauda, pasak jo, yra emocinis ryšys, meilė ir šeimos patiriama laimė. Jis taip pat teigė, kad žmonės per daug dėmesio skiria vaikų auginimo kainai ir per mažai galvoja apie jų teikiamą džiaugsmą.
Ekonomistas mano, kad visuomenės požiūris turėtų keistis ir dėl vienatvės senatvėje. Jo vertinimu, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kad vaikų neturintys žmonės vėliau gali pasijusti vieniši.
Įrašas sukėlė aštrių reakcijų
R. Kuodžio mintys sulaukė aktyvių komentarų. Viena moteris piktinosi, kad gimstamumo klausimus dažniausiai aptarinėja vyrai, nors vaikus gimdo moterys. Jos teigimu, pirmiausia reikėtų apklausti reprodukcinio amžiaus moteris ir diskusijas rengti tarp jų.
Kita komentatorė atmetė kultūrinio veiksnio svarbą. Jos manymu, mažėjantis gimstamumas pirmiausia rodo moterų norą gyventi geriau ir ateityje užsidirbti pakankamas pensijas.
Į diskusiją įsitraukęs verslininkas Mindaugas Busila pareiškė, kad dėl demografinių pokyčių atsakinga ne tik pasikeitusi visuomenės pasaulėžiūra, bet ir valstybės politika. Jis teigė, kad šeimų finansavimas buvo mažinamas, jos vis labiau apmokestinamos, o būstas tampa mažiau prieinamas ir brangesnis.
M. Busila taip pat lygino dabartinę situaciją su ankstesniais laikais, kai seneliai vasaras leisdavo su anūkais. Jo vertinimu, šiandien seneliai, gaudami didesnes pensijas, tuo užsiima rečiau, o dabartinė demografija esą yra kryptingos politikos rezultatas.
Kiti komentatoriai pabrėžė, kad Lietuvos ir Izraelio lyginti negalima dėl didelių kultūrinių bei religinių skirtumų. Vienas jų atkreipė dėmesį į svarbų religijos vaidmenį Izraelio gimstamumo rodikliui, o kitas itin aštriai apibūdino moterų padėtį su žmogaus teisėmis ir Europos vertybėmis nesusijusiose kultūrose. Dar vienas komentatorius teigė, kad didesnį gimstamumą tokiose visuomenėse lemia religinės bendruomenės, kurių nariai nestudijuoja pasaulietinių dalykų ir nedirba įprastų darbų.
Vien pinigai gimstamumo nepakeičia
N. Mačiulis aiškino, kad finansinė parama šeimoms yra svarbi kovojant su skurdu ir kompensuojant tėvams prarandamas pajamas, tačiau kaip gimstamumo skatinimo priemonė ji veikia ribotai.
Jo teigimu, anksčiau buvo įprasta du vaikus auginti dviejų kambarių bute, o šiandien toks gyvenimo kokybės standartas daugeliui nebėra patrauklus.
Ekonomistas kaip pavyzdį pateikė Vengriją, kuri šeimos ir vaikų paramai skiria apie 5 proc. BVP. Nepaisant dosnios paramos, šioje šalyje gimstamumas taip pat sumažėjo: prieš kelerius metus siekęs 1,6 vaiko vienai moteriai, pernai jis nukrito iki 1,3.
N. Mačiulis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog šeimų, ypač daugiavaikių, remti nereikia. Taip pat būtina ieškoti būdų būsto įperkamumui didinti, tačiau nereikėtų tikėtis, kad vien tokios priemonės iš esmės pakeis gimstamumo statistiką.
Sprendimą tapti tėvais lemia ir asmeninės patirtys
Krizinio nėštumo centro atstovai teigė, kad diskusijose apie mažėjantį gimstamumą dažnai klausiama, kodėl žmonės nenori arba negali susilaukti vaikų. Kur kas rečiau analizuojama, kokios ankstesnės patirtys lemia sprendimą tapti tėvais ir kas vyksta, kai nėštumas, gimdymas ar laikotarpis po gimdymo neatitinka lūkesčių.
KNC projektų koordinatorė Simona Neverienė teigė, kad į centrą besikreipiančių moterų skaičius, nepaisant mažėjančio gimstamumo, išlieka panašus. Daugėja moterų, ieškančių pagalbos po persileidimo ar susiduriančių su sunkumais po gimdymo. Pagalbos vis dažniau kreipiasi ir vyrai, norintys padėti partnerėms.
S. Neverienė pabrėžė, kad moterims svarbu turėti saugią erdvę, kurioje jos būtų išklausytos ir nesmerkiamos. Krizinį nėštumą gali lydėti vaiko sveikatos problemos, santykių sunkumai, partnerio spaudimas ar didelis nesaugumas dėl materialinės padėties. Pasak jos, palaikymas padeda lengviau išgyventi nėštumo ir pogimdyvinį laikotarpį.
Per 2025 metus KNC suteikė 1583 nemokamas specialistų konsultacijas 383 žmonėms: 365 moterims ir 18 vyrų. Į centrą kreiptasi dėl krizinio nėštumo, persileidimo ar naujagimio netekties, nėštumo nutraukimo patirties ir emocinių sunkumų po gimdymo. Moterims taip pat buvo teikiama materialinė bei finansinė parama, rengiamos savitarpio paramos grupės. Pagalbą gavusioms moterims praėjusiais metais gimė 92 vaikai.
KNC atstovė pažymėjo, kad pagalba reikalinga ne tik krizinio nėštumo atvejais. Daugėja moterų, kurios kreipiasi dėl emocinių sunkumų po gimdymo, o jų savijautai daugiau dėmesio skiria ir sveikatos priežiūros specialistai.
Ji ragino jautriai elgtis su besilaukiančiomis moterimis ir nepamiršti jų po gimdymo: klausti ne tik apie kūdikį, bet ir apie pačią mamą, jos savijautą bei pagalbos poreikį.
Mažėjantis gyventojų skaičius nebūtinai reiškia tragediją
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Europoje yra ne viena valstybė, kurioje gyventojų mažiau nei Lietuvoje, tačiau jų konkurencingumas ir gyvenimo kokybė yra aukštesni. Jo manymu, gyventojų skaičiaus sureikšminimas vis labiau tampa praėjusio amžiaus technologijų, ideologijų ir aktualijų palikimu.
Specialistas teigė, kad gyventojų skaičius svarbus darbo pasiūlai ir bendrai paklausai, tačiau Lietuvos ekonomika, būdama maža ir atvira, augs pirmiausia dėl gebėjimo konkuruoti išorėje ir eksportuoti prekes bei paslaugas, ypač į Europos Sąjungos šalis.
Darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose išlieka problema: kas penkta įmonė nurodo, kad darbuotojų stygius riboja jos plėtrą. Vis dėlto N. Mačiulis prognozavo, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu šis klausimas taps mažiau reikšmingas.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dirbtinio intelekto modeliai vis mažiau atsilieka nuo žmonių ir jau perima ne tik rutinines užduotis. Jie kuria programinę įrangą, analizuoja duomenis, kuria muziką ir atlieka darbus, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtine žmogaus intelekto sritimi.
Kartu sparčiai tobulėja humanoidiniai robotai. N. Mačiulis siūlė atkreipti dėmesį į šių metų robotų olimpinių žaidynių epizodus: robotų kaina mažėja, jų atliekamos užduotys sudėtingėja, o jie dirba ne tik sandėliuose ir gamyklose, bet ir slaugos namuose.
Ekonomistas taip pat abejojo argumentais, kad dėl mažo gimstamumo Lietuva ateityje neturės pakankamų karinių pajėgumų. Jo teigimu, tokiais teiginiais gimstamumo paskatinti nepavyks. Jis priminė, kad po robotų olimpinių žaidynių Kinijos liaudies išlaisvinimo armija paragino tyrėjus sparčiau pritaikyti šias technologijas kariuomenės reikmėms.
Dėmesį siūloma nukreipti į švietimo kokybę
N. Mačiulio teigimu, pripažinus, kad sprendimas susilaukti vaikų yra asmeninis ir nepasiduoda politikų raginimams ar finansiniams paskatinimams, reikėtų spręsti svarbiausias su mažėjančiu gyventojų skaičiumi susijusias problemas.
Kadangi Lietuvoje mažės gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, daugiausia dėmesio reikėtų skirti švietimui. Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, esą būtina investuoti į tai, kad kiekvienas jų taptų konkurencingu kūrėju, sprendimų priėmėju ir problemų sprendėju.
Ekonomistas pabrėžė, kad švietimo srityje Lietuva turi daug neišspręstų problemų. Naujausias EBPO mokinių gebėjimų tyrimas parodė, kad Lietuvos moksleivių matematikos ir teksto suvokimo rezultatai pastaraisiais metais dar suprastėjo, nors gamtos mokslų žinios šiek tiek pagerėjo.
Pagal šį tyrimą aukščiausius pasiekimus Lietuvoje demonstruoja 8,7 proc. moksleivių – dvigubai mažiau nei Estijoje. Kas šeštas Lietuvos moksleivis nepasiekia minimalaus gebėjimų lygio, o tai yra dvigubai daugiau nei Estijoje.
N. Mačiulis apgailestavo, kad mokyklinio ugdymo problemos iki šiol dažnai sprendžiamos mažinant pasiekimų vertinimo kartelę, o ne aiškinantis prastėjančio išsilavinimo priežastis. Jo manymu, Lietuvai labiau reikalingas nacionalinis susitarimas dėl švietimo kokybės, o ne vien dėl gimstamumo skatinimo.
