Siekdami apsaugoti savo namus ir turtą, žmonės vaizdo kameras vis dažniau įrengia ne tik patalpose, bet ir lauke. Tačiau tokia įranga gali sukelti problemų, jei į jos matymo lauką patenka dalis kaimyno teritorijos ar vieša erdvė.
Todėl kyla klausimas, ar savo kieme galima įrengti kamerą, kuri kartu fiksuotų ir aplinkinių valdų vaizdą. Naujienų portalas tv3.lt šiuo klausimu anksčiau kalbėjosi su „NOOR“ vyresniąja teisininke Gabriele Šapkauskaite.
Kada kamera gali pažeisti įstatymus?
Teisininkės teigimu, filmuoti kaimyno teritoriją iš esmės negalima, jei tam nėra aiškaus teisinio pagrindo.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) netaikomas tik tada, kai vaizdas fiksuojamas išimtinai asmeniniais ar namų ūkio tikslais, pavyzdžiui, stebint vien savo valdą. Tačiau ši išimtis nebegalioja, kai kameros vaizde atsiranda kaimyno teritorija, bendro naudojimo vieta ar kita vieša erdvė.
Tokiu atveju turi būti laikomasi BDAR reikalavimų: būtina turėti teisėtą pagrindą, informuoti apie vykdomą stebėjimą, rinkti tik tiek duomenų, kiek reikia, ir vykdyti kitas reglamente numatytas pareigas.
G. Šapkauskaitė atkreipė dėmesį, kad be BDAR taikomi ir kiti teisės aktai, saugantys privataus gyvenimo neliečiamybę. Vien noras apsaugoti savo namus, turtą ar automobilį nesuteikia teisės stebėti svetimą teritoriją. Tai, pasak teisininkės, anksčiau aiškiai patvirtino Lietuvos teismai, nagrinėję gyventojos skundą dėl kaimyno įrengtos kameros.
Tokie pat principai galioja ir bendrijose bei daugiabučiuose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) yra nurodžiusi, kad net saugumo sumetimais įrengta kamera gali pažeisti teisės aktus.
Kaip išvengti problemų?
Situaciją galima išspręsti techniškai. VDAI nurodo, kad kamerą galima sureguliuoti taip, jog ji nefiksuotų kaimyno teritorijos. Tam gali būti pakeistas filmavimo kampas, naudojamos vaizdo „uždangos“ arba suliejimo funkcija.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.