Gegužės 6 dieną JAV esančiame Piokio ežere šiukšles rinkęs povandeninio nardymo klubo „4 Seasons Scuba Divers Club“ narys Markas Schachtneris netikėtai pastebėjo kanoją. Supratęs, kad radinys gali būti ypatingas, jis pažymėjo jo vietą ir susisiekė su klubo jūrų archeologe Tamara Thomsen. Apie atradimą praneša „Smithsonian Magazine“.
M. Schachtneris pasakojo, kad objektas iš karto išsiskyrė aplinkoje: ežero dugne paprastai nebūna didelių rąstų, nebent tai būtų žuvų gaudyklė ar panašus daiktas. Ši kanoja, anot jo, tiesiog ryškiai matėsi iš vandens.
Po penkių dienų naras kartu su T. Thomsen sugrįžo į radinio vietą. Jie išmatavo kanoją, ją nufotografavo, nufilmavo ir paėmė nedidelį medienos mėginį.
Archeologai nustatė, kad gerai išsilaikiusi kanoja yra 5 metrų ilgio, o plačiausioje vietoje jos plotis siekia 0,5 metro. Sienelės yra 6 centimetrų, o dugnas – 12 centimetrų storio.
Rugpjūtį draugija sulaukė radioaktyviosios anglies datavimo ir medienos rūšies tyrimų rezultatų. Jie parodė, kad kanoja pagaminta iš baltojo ąžuolo maždaug prieš tūkstantį metų.
Radinys liks po vandeniu
Tyrimai nurodė, kad yra 70 proc. tikimybė, jog kanoja buvo pagaminta 992–1049 metais. Tai vėlyvasis miškų laikotarpis, kai klestėjo Misisipės kultūra. Tuo metu vietinės tautos statė gyvūnus ir kitus objektus vaizduojančius pilkapius bei augino kukurūzus.
Ho-Chunk tautos prezidentas Johnas Greendeeris teigė, kad kanoja veikiausiai buvo išskobta rankomis, galbūt naudojant kriaukles arba akmeninius įrankius, o vėliau apdorota ugnimi. Pasak jo, toks darbas tikriausiai pareikalavo daug laiko.
Kol kas, atsižvelgiant į Viskonsino čiabuvių tautų pageidavimus, kanoją nuspręsta palikti ežero dugne. Draugija taip pat nurodo, kad būtent laikymas po vandeniu sudarys geriausias sąlygas radiniui išsaugoti.
Tiksli kanojos vieta neviešinama, nors ją žino vietos ir regioniniai gamtos apsaugos inspektoriai. Narams lankytis šioje vietoje nedraudžiama, tačiau valstijos įstatymai draudžia laivą iškelti, gadinti, perkelti ar sunaikinti.
