Seime pradėtos svarstyti pataisos, kuriomis policijos pareigūnai būtų įpareigoti kreiptis į gydytoją psichiatrą, jei įtartų, kad smurtaujančio asmens elgesys susijęs su psichikos būklės sutrikimu.
Pagal siūlomą tvarką, policijai gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendžiant, ar skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, pareigūnai turėtų kreiptis į psichiatrą, jeigu būtų pagrindo įtarti galimą psichikos sutrikimą.
Kreipdamiesi į gydytoją pareigūnai turėtų pateikti turimus faktus apie asmens elgesį, taip pat informaciją apie orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinės taisyklės policijos atstovui leidžia kreiptis dėl asmens psichikos būklės įvertinimo, tačiau ši galimybė nėra tiesiogiai susieta su policijos veiksmais reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje.
Pataisų iniciatorė Birutė Vėsaitė nurodė, kad pasiūlymą paskatino nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje aukomis, fiksuojamas vadinamasis „besisukančių durų“ efektas.
Pasak parlamentarės, projektu nesiekiama policijai suteikti teisės pačiai atlikti medicininį vertinimą ar orderio skyrimą susieti su nustatytu psichikos sutrikimu. Policija, jos teigimu, galėtų kreiptis į psichiatrus tais atvejais, kai pasikartojantis smurtas galėtų būti susijęs su psichikos sutrikimais, tačiau pati diagnozės nustatyti negalėtų.
Ignas Vėgėlė pažymėjo, kad Europos Sąjungoje panašus reguliavimas taikomas itin retai. Jo teigimu, tik Austrijoje ir Suomijoje policija tam tikrais atvejais gali pasiūlyti asmeniui pasitikrinti psichikos būklę pas psichiatrą.
Pataisoms pateikimo stadijoje pritarė 62 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o 17 susilaikė. Toliau projektai bus nagrinėjami komitetuose, o į Seimo posėdžių salę juos planuojama grąžinti gruodžio viduryje.
