Gyventojai vis garsiau reiškia nepasitenkinimą sveikatos paslaugų prieinamumu. Jie teigia mokantys privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, tačiau eilės pas gydytojus nemažėja, o pažadai neatitinka kasdienės realybės. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad dalis paslaugų ateityje pacientams bus pasiekiamos arčiau namų.
„Žinių radijo“ eteryje Marius prisistatęs vyras pasakojo, kad Santariškėse pas ortopedą traumatologą užsiregistravo balandį, tačiau vizito, kaip tikimasi, sulauks tik kitų metų sausį.
Jo teigimu, tokia situacija verčia abejoti, ar apskritai verta mokėti už sistemą, kurios skelbiami pažadai, paciento akimis, prasilenkia su tikrove. Vyras taip pat sakė, kad su panašia problema susiduria ir jo pažįstami: eilės ilgėja, todėl žmonės renkasi privačias gydymo įstaigas, kur pas gydytoją galima patekti gerokai greičiau.
Pandemija pakeitė pacientų srautus
L. Kukuraitis dabartinius sunkumus siejo su po COVID-19 pandemijos susiformavusia sveikatos sistemos situacija. Pasak ministro, nemažai, ypač lengviau organizuojamų, paslaugų persikėlė į privatų sektorių. Dėl to viešosios įstaigos kai kuriose srityse nebesugeba tinkamai atlikti funkcijų, kurias turėtų užtikrinti.
Ministras teigė, kad viena didžiausių problemų yra gydytojų pasitraukimas į ekonomiškai patrauklesnę ir paprasčiau organizuojamą medicinos veiklą. Todėl, jo aiškinimu, planuojant kitų metų finansavimą pirmenybė bus teikiama viešajam sektoriui.
Paslaugas ketinama priartinti prie gyventojų
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kitais metais numatomas perteklinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Jo augimas turėtų siekti 12,9 proc. Prie didesnių pajamų prisidės ir valstybė, papildomai skirdama 172 mln. eurų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Ministras sakė, kad papildomas finansavimas gali padėti spręsti paslaugų prieinamumo, eilių, taip pat brangių kompensuojamųjų vaistų problemas. Tarp paslaugų, kurioms numatoma skirti bazinį apmokėjimą vien todėl, kad jos būtų teikiamos arčiau gyventojų, įvardytos pediatrija, akušerija ir insulto klasterio paslaugos.
Tokiu būdu gydymo įstaigos būtų finansuojamos ne vien pagal suteiktų paslaugų skaičių. Pasak L. Kukuraičio, insulto atveju svarbu išlaikyti ir intensyviosios terapijos bei kitus būtinus skyrius, nes jų tinklas jau dabar yra retas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse gimdyti žmonės turi važiuoti 100 kilometrų – tai esą artimiausia galimybė, net nesirenkant konkretaus akušerijos skyriaus. Panašių atstumų, jo vertinimu, gali būti ir pediatrijos srityje.
A. Gerliakienė: sistema neišsivaduoja iš planinės ekonomikos
Vis dėlto kyla abejonių, ar didesnis PSDF biudžetas iš esmės pagerins pacientų padėtį. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad fondo augimas neatspindi mokėjimų už paslaugas didėjimo. Jos nuomone, gydymo įstaigos džiaugtųsi, jei finansavimas bent pasivytų infliaciją.
A. Gerliakienė šią problemą pavadino ilgalaike ir pabrėžė, kad viešosios gydymo įstaigos metų metus kaupia milijonines skolas. Ji teigė nematanti kitos Lietuvos srities, kurioje tokios skolos, siekiančios dešimtis ar net 20 mln. eurų, būtų toleruojamos taip ilgai. Medikės vertinimu, sveikatos sistema vis dar neištrūksta iš planinės ekonomikos logikos.
L. Kukuraitis su tokiu vertinimu nesutiko. Jo teigimu, pagrindinė problema yra per maži biudžetai. Ministras sakė, kad dalį lėšų bandoma nukreipti viešosioms įstaigoms, kad jos turėtų išteklių paslaugoms teikti, o gydytojai nebūtų tik formaliai priskirti konkrečiai įstaigai.
Ar teks didinti įmokas?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, kad pacientams sunku susigaudyti, kur kreiptis dėl nemokamos paslaugos, kai viešosios ir privačios gydymo įstaigos nuolat supriešinamos.
Parlamentarė abejojo, ar 1009 eurų krepšelis vienam gyventojui šiais metais gali patenkinti visuomenės poreikius. Ji priminė, kad didelę pacientų dalį sudaro vyresni žmonės ir vaikai, kuriems medicinos paslaugų reikia daug.
J. Sejonienės vertinimu, gyventojų poreikiai jau dešimtmečius viršija valstybės galimybes. Jos teigimu, PSDF įmokos ir pats fondo biudžetas yra per maži, todėl reikia tartis, kaip šią problemą spręsti. Ji taip pat pažymėjo, kad kitose šalyse, kurių pavyzdžiais dažnai remiamasi, draudimo įmokos yra gerokai didesnės.
Ambicija sumažinti eiles susitraukė
J. Sejonienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau skelbtas tikslas eiles pas gydytojus sumažinti 30 proc. pristatant PSDF biudžetą sumažėjo iki 10 proc. Parlamentarės teigimu, tai rodo, jog ir pati valdžios ambicija, teikiant biudžeto projektą, tapo kuklesnė.
L. Kukuraitis į tai atsakė, kad opozicijoje lengva kritikuoti valdžios sprendimus. Jis pabrėžė, jog 10 proc. rodiklis yra preliminarus. Ministro teigimu, paslaugų finansavimas didės 11 proc., todėl atsiras prielaidos suteikti 11 proc. daugiau paslaugų.
PSDF pajamos 2027 metais sieks 4,863 mlrd. eurų
Valstybinė ligonių kasa prognozuoja, kad 2027 metais PSDF pajamos sudarys 4,863 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 4,760 mlrd. eurų.
Kaip ir anksčiau, maždaug 95 proc. fondo pajamų sudarys privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Dirbančiųjų įmokos kitąmet turėtų siekti 3,24 mlrd. eurų – tai būtų 8,4 proc. daugiau nei šiemet.
Valstybės įmokoms už jos lėšomis draudžiamus gyventojus numatyta 1,4 mlrd. eurų, arba beveik 297 mln. eurų daugiau nei šiemet. Iš viso PSDF pajamos turėtų padidėti 554 mln. eurų. Iš jų 103,1 mln. eurų būtų skirta fondo rezervui, o likusi suma – sveikatos sistemos poreikiams.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2027 metais planuojama skirti 3,41 mlrd. eurų. Tai beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiemet, neįskaičiuojant lėšų perskirstymo tarp atskirų išlaidų eilučių. Ši suma sudarytų apie 72 proc. visų PSDF išlaidų.
Papildomi pinigai būtų naudojami paslaugų plėtrai, naujiems baziniams mokėjimams ir jau taikomų mokėjimų bei bazinių kainų indeksavimui.
Daugiau kaip 912 mln. eurų numatoma skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maistui ir medicinos priemonių nuomai. Augančioms kompensuojamų vaistų išlaidoms padengti taip pat bus skirta dalis papildomo finansavimo, o naujiems kompensuojamiems vaistams iš rezervinio sąrašo numatyta 13 mln. eurų.
PSDF lėšomis bus finansuojama ir skaitmeninių sveikatos sprendimų plėtra. Elektroninės sveikatos bei Išankstinės pacientų registracijos informacinių sistemų veiklai ir plėtrai numatyta 15 mln. eurų. Gydymo įstaigų sveikatos duomenų skaitmenizavimui ir saugumo stiprinimui kitąmet planuojama skirti 3 mln. eurų, o vėliau šią sumą didinti.
Prognozuojama, kad 2027 metais fondo pajamos išlaidas viršys 103,1 mln. eurų. Perteklių ketinama pervesti į PSDF rezervą ir prireikus panaudoti viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
2026 metų pradžioje PSDF rezerve buvo 940 mln. eurų, arba 21,8 proc. metinių fondo pajamų. Šiemet į rezervą planuojama papildomai pervesti 140 mln. eurų. 2027 metais rezervo dydis turėtų siekti 873 mln. eurų, arba 17,9 proc. metinių PSDF pajamų. Prognozuojama, kad 2028 metais rezervas sudarys 5,195 mlrd. eurų, o 2029 metais – 5,395 mlrd. eurų.
