Seime svarstoma įpareigoti paštomatų valdytojus pasirūpinti, kad siunta būtų ne tik pristatyta į gavėjo pasirinktą paštomatą, bet ir į jam pasiekiamą skyrelį. Verslo atstovai sako, kad tokį sprendimą įgyvendinti įmanoma, tačiau tam reikėtų pasiruošti.
Šią savaitę Seimas pradėjo nagrinėti Pašto įstatymo pataisas. Jomis taip pat siūloma įpareigoti įmones informuoti gavėjus, kai siuntos neįmanoma pristatyti pagal jų pageidavimus, ir suteikti galimybę rinktis kitą prieinamą atsiėmimo vietą arba kitą pristatymo būdą.
Pataisų iniciatorius Darius Razmislevičius teigia, kad pakeitimai būtų ypač aktualūs neįgaliesiems, žemo ūgio ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, kurių gyvenimo aplinkybės laikinai riboja galimybę pasiekti aukščiau esančius skyrelius.
Jis kaip pavyzdį pateikė paskutinius nėštumo mėnesius išgyvenančią moterį, kuriai gali būti sunku aukštai iškelti rankas. Pasak parlamentaro, žmogus pats galėtų įvertinti savo situaciją ir pasirinkti, ar jam reikalingas žemiau esantis skyrelis.
D. Razmislevičius pabrėžė, kad prie paštomatų neįgaliesiems privažiuoti jau privaloma užtikrinti. Jo teigimu, naujovė didelių techninių pastangų nereikalautų – užsakymo metu reikėtų sudaryti galimybę pažymėti, kad siunta būtų dedama į konkretų, patogiai pasiekiamą skyrelį.
Konservatorė Giedrė Balčytytė pripažino, kad problema yra svarbi ir jautri, tačiau pritarė Seimo Teisės departamento vertinimui, jog siūlomas reguliavimas gali nepasiekti norimo rezultato.
Jos teigimu, elektroninės prekybos įmonės šiuo metu neturi funkcijos, leidžiančios pirkėjams pasirinkimą perduoti siuntų pristatymo bendrovėms. Be to, dalis prekybininkų veikia ne Lietuvoje. Parlamentarė įspėjo, kad tokiu atveju vartotojai gali tikėtis žemesnio skyrelio, tačiau realiai problema liktų neišspręsta.
D. Razmislevičius teigė žinantis, kad kai kurios elektroninės parduotuvės jau leidžia pirkėjams kurjeriui perduoti papildomą informaciją, pavyzdžiui, daugiabučio durų kodą. Jo manymu, tokiu pačiu principu būtų galima nurodyti ir pageidaujamą paštomato skyrelį – tai esą būtų informacinių technologijų sprendimas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas mano, kad pats verslas galėtų pasirinkti, kokiu būdu klientai, turintys specifinių poreikių, išreikštų savo pageidavimą dėl skyrelio.
Liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas abejojo, ar pataisomis pakankamai plačiai sprendžiama prieinamumo problema, nes jos būtų taikomos tik paštomatų naudotojams. Jis priminė, kad žmogus su neįgaliojo vežimėliu gali nepasiekti viršutinės pašto dėžutės, lifto valdymo skydelio ar daugelio parduotuvėje esančių prekių. Politikas ragino labiau pasitikėti rinka, suinteresuota parduoti prekę ar suteikti paslaugą.
Seimas pataisas toliau planuoja svarstyti gruodžio 17 dieną, jei iki tol jas įvertins komitetai.
Verslas: dalis sprendimų jau svarstoma
Siuntų bendrovės teigia ieškančios būdų, kaip paslaugas padaryti patogesnes, tačiau tam reikėtų atnaujinti informacines technologijas ir turėti pakankamai laiko pasirengti.
Estijos valstybinės logistikos ir technologijų grupės „Omniva“ atstovė Liepa Žvaliauskaitė BNS sakė, kad įmonė iš esmės palaiko Seime svarstomą siekį užtikrinti prieinamas pašto paslaugas, tačiau prašo verslui skirti pakankamai laiko prisitaikyti.
Pasak jos, ateityje svarstoma programėlėje suteikti klientams galimybę pasirinkti, į kurią paštomato dalį turėtų būti pristatyta siunta – aukštesnį ar žemesnį skyrelį. Šiuo metu tokios techninės galimybės nėra, nes informaciją apie pristatymą įmonė gauna iš siuntėjo, o skyrelis parenkamas pagal siuntos dydį ir tuo metu esančias laisvas vietas.
L. Žvaliauskaitė pažymėjo, kad programėlėje išsaugotas gavėjo pageidavimas leistų kurjeriams matyti, jog konkrečiam žmogui siunta turi būti dedama į tam tikro aukščio skyrelį. Vis dėlto, jos teigimu, išliktų žmogiškųjų klaidų tikimybė, o gavėjo pageidaujamoje paštomato vietoje tuo metu gali nebelikti laisvos dėžutės.
„Omniva“ atstovė sakė, kad įmonė vertina, kaip visą procesą organizuoti taip, kad paslauga būtų kokybiška, o pasirinkimas nebūtų tik formaliai pažymimas, kai praktiškai jo įgyvendinti neįmanoma.
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila nurodė tris pagrindinius galimus iššūkius: asmens duomenų apsaugą, pasirengimo terminus ir siuntų srautų valdymą didžiausio užimtumo laikotarpiu.
Jo teigimu, jei informaciją apie pageidaujamą skyrelio aukštį rinktų siuntėjai, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės, tūkstančiams prekybininkų reikėtų diegti naujus IT sprendimus. Kartu iškiltų rizika, kad būtų renkami ir tvarkomi duomenys, netiesiogiai galintys atskleisti informaciją apie žmogaus sveikatą ar negalią.
T. Vaišvila mano, kad gavėjas tokį pasirinkimą turėtų nurodyti tiesiogiai siuntų pristatymo bendrovei kaip įprastą nustatymą, nepateikdamas duomenų apie savo sveikatą ar negalią.
Verslo netenkina ir numatomas naujos tvarkos įsigaliojimas kitų metų lapkritį. Šis laikotarpis sutampa su pasirengimu intensyviausiam metų sezonui prieš Kalėdas, kai paštomatų apkrova smarkiai išauga. Esminiai IT sistemų ar logistikos pakeitimai tuo metu galėtų padidinti veiklos sutrikimų ir siuntų vėlavimo riziką.
Be to, pasak T. Vaišvilos, būtų sudėtinga nuolat laikyti tuščius arba rezervuotus skyrelius, nes tai ribotų kitų gavėjų galimybes laiku atsiimti siuntas, ypač didžiausio užimtumo laikotarpiu.
