Janitą Januškauskaitę-Plungę ir jos vyrą Taurą gerai žino daugelis gyvūnų mylėtojų. Veisliniais augintiniais garsinę Lietuvos vardą tarptautinėse šunų parodose, verslininkai taip pat kuria lietuviškus gaminius augintiniams. Jų namuose visuomet netrūko keturkojų, tačiau neseniai pora ryžosi naujai patirčiai – į savo namus priėmė kates.
Janita laidoje pasakos, kad daugelis gyvenimo sprendimų prasideda nuo tariamo „niekada“, o vėliau belieka laukti, kada tai taps realybe.
Po kelionės į Kiniją nuomonė pasikeitė
Idėja auginti kates porai kilo viešint Kinijoje. Ten Janita ir Tauras pamatė ragdolų veislės kates, Lietuvoje vadinamas skudurinukėmis. Moterį ypač sužavėjo jų elgesys, noras bendrauti ir reakcijos. Ji pripažins, kad tai visiškai pakeitė iki tol turėtą supratimą apie kates.
Anksčiau Janita nebuvo didelė šių gyvūnų gerbėja. Jos šeimoje penkiolika metų gyveno katė Burma, tačiau ši patirtis nebuvo lengva. Nors katės priežiūra šeimai nesukėlė neįveikiamų rūpesčių, jos elgesys keldavo iššūkių.
Janita prisimins, kad sterilizuota Burma nuo penkerių metų pradėdavo naktimis garsiai riaumoti. Katės balsas pažadindavo visus namuose buvusius vaikus, todėl šeima išbėgdavo aiškintis, kas nutiko. Katė į juos pažvelgdavo ir, lyg nieko nebūtų įvykę, toliau elgdavosi taip pat.
Po tokios patirties moteris kurį laiką nenorėjo apie kates nė girdėti. Vis dėlto po kelionės į Kiniją jos požiūris pasikeitė. Grįžusi Janita pradėjo domėtis ragdolų veisle ir ieškoti sveikų, tinkamų augintinių.
Pasikalbėjusi su veisėja, Janita ėmė ieškoti, kur būtų galima įsigyti geriausias ir sveikiausias kates. Paaiškėjo, kad jos bus iš Kinijos. Taip šeimos namuose pirmiausia atsirado Roza, o netrukus iš tos pačios šalies atkeliavo ir Linda.
Dabar Janitos ir Tauro namuose gyvena penkios ragdolų katės. Tačiau naujieji augintiniai šeimininkams pateikė ir netikėtą išbandymą – katės ne visuomet sutaria taikiai. Janita pasakoja, kad jų tarpusavio konfliktai gerokai skiriasi nuo šunų peštynių, nes kates suvaldyti daug sunkiau, o kartais per namus tiesiog lekia susipynusių gyvūnų kamuoliai.
Kaip į naująsias namų gyventojas reagavo Janitos ir Tauro šunys bei su kokiais kitais išbandymais susidūrė šeima, bus pasakojama TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“ šeštadienį 9 val.
TV3 žiniasklaidos grupė netrukus pristatys ir trečiąjį verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ sezoną. Prie investuotojų prisijungs viena sėkmingiausių Lietuvos verslininkių, „KIKA GROUP“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė. Jos verslo kelias prasidėjo nuo šunų kirpimo, o šiandien ji vadovauja tarptautinei įmonių grupei.
Verslo idėją įvertina per kelias minutes
Beveik keturių dešimtmečių patirtį sukaupusi Janita naujame „Rykliai. Lietuva“ sezone savo žiniomis dalysis su verslo idėjų autoriais.
Ji pabrėžia, kad į verslą dažnai ateina žmonės, turintys idėją, tačiau dar netapę verslininkais. Investuotojas gali padėti jiems augti, suteikti žinių ir investuoti savo uždirbtus pinigus, tačiau „rykliai“ jų nedalija – jie savo lėšas skiria kitiems verslams, kad šie plėstųsi.
Janitą domina įvairiausios sritys – nuo gyvūnams skirtų prekių iki technologijų. Vis dėlto investicijos siekiantiems dalyviams teks pasiruošti: jie turės pateikti tikslius skaičius ir gerai išmanyti savo veiklą.
Verslininkė neslepia, kad žmogų gali perprasti vos per kelias minutes. Didžiausia jos matoma pavojaus vėliava – kai dalyvis nesupranta, apie ką kalba. Anot Janitos, jei verslo neįmanoma aiškiai pristatyti per 3–5 minutes, tai rodo, kad jo autorius dar nėra pasiruošęs jo plėtoti.
Jos teigimu, šiandien be skaičių versle apsieiti neįmanoma. Verslo kūrėjas turi išmanyti savo veiklą, suprasti idėją ir ja tikėti. Be to, jis privalo matyti, kaip jo verslas atrodys po 5 metų, nes kitaip investuotojo susidomėjimo nesulauks.
Janita taip pat vertins visas verslo detales ir tai, kiek pats žmogus įsitraukęs į savo veiklą. Jos įsitikinimu, vien idėjos nepakanka – svarbiausia, kad prie jos dirbtų ir jos autoriaus galva.
Pirmąsias pajamas skyrė darbo įrankiams
Į verslą Janita pasuko dar mokydamasi mokykloje. Jai buvo 15 metų, kai namuose atsirado sidabrinio pudelio kalytė Kika. Būtent tada būsimoji verslininkė pradėjo mokytis kirpti šunis.
Netrukus ji ėmė tvarkyti ne tik savo augintinę, bet ir kitų žmonių šunis. Iš pradžių paslaugas teikė nemokamai, vėliau už jas pradėjo gauti pajamų. Net įstojusi studijuoti Janita darbo neatsisakė – po paskaitų eidavo į kirpyklą ir per vakarą nukirpdavo 10–12 šunų.
Pirmuosius uždirbtus pinigus „Kika“ įkūrėja investavo į darbui reikalingus įrankius. Taip pat buvo panaudotos ir vėlesnės pajamos, kai verslas pradėjo plėstis.
Janita prisimena, kad pradėjusios vežti prekes ir jomis prekiauti šeima norėjo turėti kioską. Sovietinėje Lietuvoje pats žodis „verslas“ nebuvo vartojamas, todėl apie jį niekas nesvajojo – tiesiog buvo daromi reikalingi darbai: kirpami šunys ir vežamos prekės.
Atostogų iki 28 metų neturėjo
Per visą karjerą Janita nebijojo nei didelio darbo krūvio, nei sunkumų. Iki 28 metų ji neturėjo atostogų, tačiau tuo metu tai laikė normaliu dalyku.
Verslininkė sako nejautusi, kad kažką aukoja, nes jai patiko mokytis, ieškoti geriausių prekių ir bendradarbiauti su gamintojais. Ji taip pat tikina nejautusi nuovargio ar išsekimo – žodis „pavargau“ tuomet neegzistavo.
Meilė darbui, disciplina ir atkaklumas nedidelę „Kika“ parduotuvę padėjo paversti tarptautiniu verslu. Pasak Janitos, jos įmonei pirmiausia pavyko į Lietuvą atvežti žinomiausių prekės ženklų produkciją ir savo investicijomis įtvirtinti ją rinkoje.
Šiuo metu Janitos J. Plungės valdoma grupė turi daugiau nei 120 parduotuvių Lietuvoje ir Estijoje. Jai taip pat priklauso gyvūnų kirpyklų tinklas ir pašarų augintiniams gamyklos. Jose pagaminti pašarai eksportuojami į daugiau kaip 60 pasaulio valstybių.
