Lietuvos darbo rinkoje atlyginimas nebėra vienintelis kriterijus, lemiantis darbuotojų pasirinkimą. Vienose srityse kandidatų lūkesčiai gerokai viršija darbdavių siūlomas sumas, kitose darbuotojų mažėja, o galimybė dirbti iš namų dalį žmonių skatina sutikti su mažesniu atlygiu.
Prekybos ir konsultavimo sektoriuose kandidatų vis dar netrūksta, tačiau jų skaičius mažėja, o susitarti dėl atlyginimo darosi sudėtinga. Transporto srityje darbdaviai taip pat sulaukia kandidatų, bet jų Lietuvoje mažėja, nes vis daugiau šalies gyventojų darbo ieško užsienyje.
Apie šias tendencijas laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė.
Kandidatų lūkesčiai – iki 30 proc. didesni
Pasak Ž. Koncevičienės, prekybos ir konsultavimo srityse darbuotojų pasirinkimas nėra toks ribotas kaip kai kuriose techninėse profesijose. Tačiau čia itin ryškiai išsiskiria kandidatų ir darbdavių požiūris į atlyginimą.
Kandidatų prašomas atlygis dažnai būna 20–30 proc. didesnis nei darbdavio nurodyta suma skelbime. Kai įmonės tokių lūkesčių neatitinka, tai atsispindi visoje darbo rinkoje. Šiemet tokių kandidatų yra mažiau nei pernai, nors, palyginti su bendru vidurkiu, visiško darbuotojų trūkumo šiame sektoriuje nėra.
Ši sritis išsiskiria sudėtingomis derybomis, nes kandidatų norai ir darbdavių galimybės dažnai gerokai prasilenkia.
Panaši situacija jau mažiausiai trejus metus stebima ir apsaugos sektoriuje. Čia darbdavių siūlomas atlygis bei kandidatų lūkesčiai taip pat skiriasi net 30 proc. Vis dėlto pastaruoju metu ypač prekybos ir konsultavimo srityse noras uždirbti daugiau nei siūlo darbdaviai tik stiprėja.
Transporto sektoriuje susiduriama su kitokia problema – mažėjančiu kandidatų skaičiumi Lietuvoje. Ž. Koncevičienės duomenimis, jų yra maždaug 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tuo metu užsienyje į transporto, vairavimo ir logistikos vadybos pozicijas kandidatuojančių Lietuvos piliečių daugėja.
Nuotolinis darbas keičia atlyginimo derybas
Darbuotojams svarbus ne tik atlyginimo dydis. Galimybė bent dalį laiko dirbti iš namų gali tapti reikšmingu argumentu derantis su darbdaviu.
„CVbankas.lt“ duomenimis, tokia sąlyga šiuo metu minima maždaug 7 proc. darbo skelbimų. Tačiau net jei nuotolinis darbas skelbime nenurodytas, kandidatas gali bandyti dėl jo susitarti atrankos metu.
Dažniausiai darbdavys nurodo atlyginimo rėžius, priklausančius nuo žmogaus patirties ir kompetencijų, o darbo iš namų galimybė tampa atskiru derybų klausimu. Statistika rodo, kad dėl šios sąlygos darbuotojai pasirengę sumažinti savo finansinius lūkesčius.
Per pastaruosius kelis ketvirčius nuotolinio darbo pageidaujantys žmonės vidutiniškai prašė 17–20 proc. mažesnio atlyginimo nei prieš metus. Tai siejama su tuo, kad rasti nuotolinį darbą tapo sunkiau, o darbdavys, pasiūlęs tokią galimybę, gali remtis apatine nustatyto atlyginimo rėžio riba.
Nuotolinio darbo svarbą patvirtina ir „CVbankas.lt“ apklausa. Net 64 proc. darbo ieškančių žmonių šią galimybę įvardijo kaip svarbiausią potencialią darbdavio siūlomą naudą. Ji aplenkė mokymus, karjeros perspektyvas, papildomas atostogas, sveikatos draudimą ir kitus privalumus.
Taigi vieni darbuotojai siekia didesnio atlyginimo, nei siūlo įmonės, o kitose srityse darbdaviams tenka susitaikyti su mažėjančiu kandidatų skaičiumi. Tuo pat metu darbas iš namų kai kuriems žmonėms tampa tokia svarbia sąlyga, kad dėl jos jie pasiryžę derėtis ir dėl mažesnio atlygio.
Rugsėjį darbą pradėjo daugiausia žmonių per metus
Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugsėjį darbą pradėjo 23 tūkst. jos klientų. Tai 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau nei rugpjūtį ir didžiausias per pastaruosius 12 mėnesių rodiklis. Įsidarbinusiųjų skaičius augo 58 savivaldybėse, o aktyvesnis judėjimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad rugsėjį darbo rinka paprastai suaktyvėja: mažėja nedarbas ir daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Šiemet grįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus. Tam įtakos turėjo ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir po atostogų atnaujintos atrankos kituose sektoriuose, kai darbdaviai įvertina paskutinio ketvirčio darbų apimtis bei darbuotojų poreikį.
Darbuotojų rugsėjį ieškojo ir įmonės. 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Gamybos įmonės paskelbė 2,7 tūkst. pasiūlymų, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės – 1,7 tūkst., prekybos – 1,6 tūkst., statybos – 1,3 tūkst. Šiems keturiems sektoriams teko beveik du trečdaliai visų rugsėjį užregistruotų laisvų vietų.
Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Spalio 1 d. jis siekė 7,7 proc. Tuo metu šalyje buvo registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 9,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.
