„Keenas Evansas dar šį sezoną sugrįš į „Žalgirį““ – tokios kalbos internete pasirodė netrukus po to, kai Kauno klubas pasirašė sutartį su traumų istoriją turinčiu gynėju ir paskolino jį Londono „Lions“.
Iš pradžių toks scenarijus atrodė mažai tikėtinas. „Žalgiris“ vasarą subūrė brangiai kainuojančią sudėtį ir turėjo nemažai gynėjų, tačiau aplinkybės privertė kauniečius K. Evansą susigrąžinti dar sezono pradžioje.
Trečiadienio vakarą „Basketnews“ žurnalistai Donatas Urbonas ir Karolis Tiškevičius paskelbė, kad amerikietis nutrauks nuomos etapą Didžiosios Britanijos klube ir vėl atstovaus „Žalgiriui“. Šis sprendimas išryškina ne vieną Kauno komandos problemą.
Akivaizdu, kad klubas spaudžia panikos mygtuką po nesėkmingo starto ir Nigelo Williamso-Gosso traumos. Dėl jos amerikietis nerungtyniaus šešias savaites. Neskaičiuojant 12 labai prastų minučių mače su Stambulo „Anadolu Efes“, pagrindinis komandos įžaidėjas iš viso bus praleidęs devynias savaites.
„Žalgiris“ turi Sabeną Lee ir Maodo Lo, tačiau įžaidėjo pareigas tenka atlikti ir Mariui Grigoniui bei Dovydui Giedraičiui. Nors keli krepšininkai gali trumpam imtis šio vaidmens, nė vienas iš jų jo neatlieka tinkamai.
M. Lo šiuo metu demonstruoja vieną prasčiausių savo žaidimo atkarpų, o S. Lee niekada nebuvo įžaidėjas, orientuotas į žaidimo kūrimą. Vien tai, kad tokio vaidmens staiga prireikė „Žalgiriui“, jo savybių nepakeis. Šią problemą buvo galima įžvelgti dar vasarą, tačiau klubo vadovai ir treneriai pasirinko kitą sudėties viziją. Dabar panašu, kad pasitikėjimas šiais žaidėjais jau gerokai susvyravo.
Galima tik spėlioti, kaip žinią apie K. Evanso grįžimą priėmė S. Lee ir M. Lo. Abu jie veikiausiai nelaiko savęs žaidėjais, nevertomis Eurolygos minučių. Vis dėlto dabar jų konkurencijoje atsiranda dar vienas legionierius, o sugrįžus N. Williamsui-Gossui, vienas iš šių krepšininkų tikrai gali nepakliūti į rungtynių dvyliktuką. Neatmetama ir tai, kad už borto liktų abu.
Kita vertus, dabartinis K. Evansas vargu ar yra prastesnis už S. Lee, o ar jis bus geresnis už M. Lo – dar atviras klausimas.
„Žalgiris“ įsigijo daug žaidėjų ir išleido nemažai pinigų, tačiau sezono pradžioje tapo itin priklausomas nuo vieno krepšininko. Tai – žaidėjas, kuris ir anksčiau garsėjo traumomis: praėjusį sezoną jis Eurolygoje sužaidė 31 iš 42 galimų rungtynių.
Situaciją dar labiau išryškina tai, kad praėjusiame „Žalgiryje“ buvo Sylvainas Francisco. Jis buvo komandos žaidimo variklis ir nepraleido nė vieno mačo. N. Williamsas-Gossas tuo metu atliko Robino vaidmenį, tačiau dabar iš jo reikėjo tapti Betmenu.
Eurolygoje netrūksta komandų, kurios stipriai priklauso nuo vieno ar kelių lyderių. Tai nėra nei nauja, nei išskirtinė situacija. Tačiau „Žalgiris“ dar nėra tokio pajėgumo klubas, kad praradęs pagrindinį krepšininką galėtų be didesnių nuostolių jį pakeisti lygiaverčiu žaidėju. Tokį gylį turi Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiacos“ ar Stambulo „Fenerbahče“, bet kol kas ne Kauno komanda.
Potencialių atsarginių sprendimų galėjo atsirasti vasarą, jei sudėties komplektacija būtų buvusi kitokia. Galbūt vietoje M. Lo ir S. Lee buvo galima rinktis vieną brangesnį, tačiau tikrą žaidimo kūrėją. Turint vieną pagrindinį organizatorių, logiška būtų buvę ieškoti dar vieno panašaus profilio krepšininko, o ne puolimą labiau akcentuojančio S. Lee.
Vasarą ne itin patraukliu variantu laikytas Tomašas Satoransky galiausiai pasirašė sutartį su Tel Avivo „Hapoel“ ir dabar sėkmingai vadovauja komandai, kai aikštėje nėra nei Elijah Bryanto, nei Vasilije Micičiaus. Čekijos veteranas kainuoja mažiau nei S. Lee ir, vertinant „Žalgirio“ sudėtį, galėjo tikti labiau, nes Kauno klubas turi pakankamai taškų rinkėjų. T. Satoransky – tik pirmas į galvą ateinantis prieinamas pavyzdys, tačiau vasaros rinkoje buvo ir daugiau panašių variantų, kuriuos „Žalgiris“ turėjo žinoti.
Todėl kyla pagrindinis klausimas: kodėl sudėtingoje padėtyje atsidūręs klubas kreipėsi į Martyną Purlį ir paprašė K. Evansą iš Londono išsiųsti į Kauną? Ar rinkoje iš tiesų nebuvo nė vieno tinkamo žaidėjo iš Čempionų lygos, Europos taurės ar krepšininkų, kurie negavo kontrakto NBA?
Dabartinis K. Evansas nėra išskirtinės klasės žaidėjas, kuris vien savo atvykimu galėtų pakelti „Žalgirį“ į kitą lygį. Jo 100 minučių Europos taurėje rodo, kad amerikietis dar labai toli nuo tokio žaidimo, kokį demonstravo Kaune prieš išvykdamas į Pirėjo „Olympiacos“. Tai suprantama – K. Evansas krepšinio nežaidė dvejus metus.
Rungtyniaudamas su „Šiauliais“, Tenerifės „La Laguna“, Frankfurto „Skyliners“ ir Klužo Napokos „U-BT“, gynėjas sunkiai susikuria erdvės metimui ir ne visada gali varžovus aplenkti sprogstamu greičiu. Jo statistiką tai patvirtina: pataikyti 5 iš 18 dvitaškių ir 6 iš 18 tritaškių. Pasirodymą gerina baudų metimai – tikslą pasiekė 19 iš 21.
Europos taurėje baudų metimai sudarė 40 proc. K. Evanso pelnytų taškų. Nemaža dalis jų buvo išprovokuota metant tritaškį, kai varžovas pateko į jo nusileidimo zoną. Trečiadienį Rumunijoje gynėjas išprovokavo vos dvi pražangas, tačiau metė aštuonis baudų metimus: du kartus varžovai jį stabdė metant tritaškius, o dar dvi baudos skirtos už technines varžovų pražangas.
Jeigu nebūtų žinoma K. Evanso praeitis ir jo elitinis lygis Eurolygoje, stebint dabartinius pasirodymus būtų galima palaikyti jį vidutiniu Europos taurės žaidėju. Šiuo metu net Devante Jonesas atrodo gerokai solidesnis. K. Evansas dar neatrodo pasirengęs Eurolygai, o taip pat neaišku, ar jis sugebės sugrįžti į formą, kurią buvo pasiekęs „Žalgiryje“ prieš traumas.
Kauno klubas tikisi, kad šis sprendimas taps laimingu bilietu. Iš K. Evanso veikiausiai tikimasi nedidelių, bet svarbių užduočių: tinkamai įžaidinėti kamuolį, nugabenti jį į reikiamas pozicijas, suteikti komandai ramybės ir pataikyti vieną kitą laisvą tritaškį. Dabartinės fizinės būklės amerikietis dar nėra pasirengęs išardyti varžovų gynybos ar nuolat prisiimti iniciatyvos.
Jo pranašumas – tai, kad K. Evansas gerai pažįsta „Žalgirį“ ir klubo vertybes. Be to, jis laikomas geru rūbinės žmogumi, kuris neturėtų kelti nepasitenkinimo dėl minučių, vaidmens ar metimų skaičiaus. Galbūt klubo vadovai nenorėjo rūbinėje turėti dar vieno didelio ego šalia jau esančių žaidėjų.
Teoriškai K. Evanso sugrįžimas galėtų suteikti komandai psichologinio postūmio. Tačiau tokioje gausioje sudėtyje jis gali tapti ir papildomu trikdžiu tiems, kurie negauna norimo žaidimo laiko. Įtampa dar labiau išaugtų sugrįžus N. Williamsui-Gossui, jei klubas nė vienam žaidėjui nepasakytų, kad jų paslaugų nebereikia.
Kol kas susidaro įspūdis, kad vasaros klaidą – sprendimą neįsigyti tikro įžaidėjo – „Žalgiris“ mėgina užmaskuoti kita rizika: susigrąžinti K. Evansą, kuris šiuo metu neatrodo pasirengęs Eurolygai ir vargu ar gali išspręsti visas Kauno komandos problemas.
Galiausiai „Žalgirio“ sunkumai atrodo esantys gilesni nei vien įžaidėjo trūkumas. Pergalės gydo visas žaizdas, o artėjanti šešių rungtynių atkarpa suteiks progą pagerinti padėtį turnyrinėje lentelėje ir susigrąžinti pasitikėjimą. Vis dėlto pralaimėjimas Vilerbano ASVEL arba nesugebėjimas per šią atkarpą iškovoti bent keturių pergalių galėtų sukelti dar didesnį chaosą.
