Lietuvoje naminės degtinės gamybos tradicija niekur nedingo – policija kasmet aptinka ir išardo šimtus nelegalių bravorų. Dažniausiai jų šeimininkams skiriamos baudos, o įranga konfiskuojama. Tačiau po kurio laiko dalis nubaustų gamintojų miškuose vėl įsirengia slaptas varyklas.
Seime klausimas dėl naminukės įteisinimo buvo svarstomas ne vienerius metus. Prieš dvejus metus parlamentas galiausiai priėmė įstatymą, leidžiantį ją gaminti legaliai. Vis dėlto per visą šį laikotarpį neatsirado nė vieno žmogaus, pasiryžusio pasinaudoti tokia galimybe.
Nelegalūs bravorai vis dar veikia
Samanė, samagonas ar naminukė – taip vadinamas gėrimas daliai lietuvių išlieka tradicijos dalimi, nors jo gamyba ir platinimas yra neteisėti. Policija kasmet sulaiko šimtus žmonių, užsiimančių tokia veikla. Dažniausiai bravorai įrengiami miškuose ar kitose sunkiai pastebimose vietose. Vienas visiškai veikiantis fabrikėlis buvo rastas Žemaitijos kaimo vietovėje.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis pasakojo, kad nelegalūs gamintojai dažniausiai renkasi miškus, apleistas teritorijas ar laukus, kur juos sudėtingiau aptikti. Dalis naminukės taip pat verdama namuose arba ūkinėse patalpose.
Už neteisėtą naminės degtinės gamybą ir platinimą Lietuvoje gali būti skiriama iki 780 eurų bauda. Tačiau pareigūnams aptikus bravorą, nubaustas asmuo paprastai netenka ir visos gamybai naudotos įrangos.
Leido gaminti, bet nustatė daugybę sąlygų
Naminukę įteisinti buvo mėginta dar 2002 metais, tačiau tuomet pritarimo neužteko. Prieš dvejus metus Seimas priėmė liberalo Eugenijaus Gentvilo pasiūlymą ir suteikė galimybę ją gaminti legaliai.
E. Gentvilas teigė, kad iš pradžių jo siūlymas buvo gerokai laisvesnis, tačiau Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė ir dalis parlamentarų pareikalavo daugiau apribojimų.
Prieš legalizavimą pasisakė ir sveikuoliai. Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad alkoholis kenkia sveikatai, o Lietuva ir taip susiduria su didelėmis alkoholio vartojimo problemomis.
E. Gentvilas buvo siūlęs žmogui per metus leisti pagaminti iki tūkstančio litrų naminės degtinės. Tačiau Seimas leistiną kiekį sumažino iki 100 litrų. Be to, naminukę galima gaminti tik kaimo turizmo sodybose ir tik jų svečiams.
Gamintojams taip pat nustatyta nemažai procedūrų: apie gamybą reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prieš ją pradedant ir po jos, produktą specialiai paženklinti, išmatuoti bei užregistruoti. Naminukės negalima parduoti – ja leidžiama tik vaišinti sodybos svečius.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė aiškino, kad toks produktas turi būti sertifikuotas kaip tautinio paveldo gaminys. Taip pat būtina išsamiai nurodyti pagamintą kiekį, vietą, naudotą įrangą ir kitus identifikacinius duomenis.
Per dvejus metus – nė vieno prašymo
Tokie reikalavimai, panašu, nesudomino nė vieno potencialaus gamintojo. Per dvejus metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesulaukė nė vieno kreipimosi dėl legalios naminukės gamybos. A. Prielgauskaitė teigė, kad galima daryti išvadą, jog žmonės nesirenka šio kelio.
E. Gentvilas sakė pats neturėjęs galimybės paragauti naminukės, tačiau pabrėžė, kad įstatymo siekė ne dėl asmeninio susidomėjimo, o norėdamas įteisinti šią veiklą.
A. Širinskienė į naminukės legalizavimą žvelgė kritiškai. Jos manymu, Lietuvoje netrūksta kitų tradicijų, kurias verta puoselėti, pavyzdžiui, kanklių muzikos ir sutartinių.
Vis dėlto E. Gentvilas teigė, kad naminukės rinkoje veikia įprastas principas: paklausa sukuria pasiūlą. Jo vertinimu, dėl suvaržymų Lietuvoje tebėra nelegaliai pagamintos naminės degtinės, tačiau legalios alternatyvos nėra.
Institucijos konfiskuotą naminukę sunaikina, o jos tūkstančiai litrų išpilami. Nors tokie vaizdai kai kuriems gali būti nemalonūs, nelegaliai pagamintas alkoholis kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, ypač kai nesilaikoma gamybos technologijų. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai apsinuodijimas nelegalia namine degtine baigėsi mirtimi.
