2026 metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos garbės konsului Vokietijos Baden-Viurtembergo federalinėje žemėje, Lietuvos vilko vaikų bendrijos rėmėjui ir ilgamečiam Vokietijos Bundestago parlamentinės grupės santykiams su Baltijos šalimis pirmininkui prof. dr. Wolfgangui Hermannui Freiherrui von Stettenui.
Tokį sprendimą trečiadienį balsų dauguma priėmė posėdžiavusi Seimo Laisvės premijų komisija. Ji Seimui teiks nutarimo projektą, o galutinį sprendimą dėl kandidatūros parlamentas priims balsuodamas.
Komisijos pirmininkė Rima Baškienė teigė, kad vienas svarbiausių argumentų buvo W. H. F. von Stetteno pagalba po Medininkų tragedijos. Jis pasirūpino, kad vienintelis per išpuolį išgyvenęs liudininkas Tomas Šernas būtų išvežtas gydytis ir reabilituotis į Vokietiją.
R. Baškienės vertinimu, tai buvo konkreti ir drąsi parama žmogui, nukentėjusiam nuo sovietų agresijos.
Parama Lietuvai po Sausio 13-osios
Pasak komisijos pirmininkės, W. H. F. von Stettenas aktyviai rėmė atkurtą Lietuvos valstybę. Jis rūpinosi 1991 metų Sausio 13-osios aukų šeimomis ir sužeistaisiais, taip pat padėjo Vokietijoje gyvenantiems „vilko vaikams“ atkurti pilietybę ir rasti artimuosius.
Po Sausio 13-osios įvykių jis atvyko į Lietuvą, savo iniciatyva ir lėšomis organizavo nukentėjusiųjų gydymą bei reabilitaciją Vokietijoje ir įsteigė jiems skirtą paramos fondą.
W. H. F. von Stettenas taip pat siekė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių laisvės klausimai būtų nuolat keliami Vokietijos politikoje. Jis telkė Bundestago narius, prisidėjo prie Baltijos parlamentinio draugų būrelio įkūrimo ir savo lėšomis Bonoje įsteigė Baltijos informacinį biurą.
R. Baškienės teigimu, pretendentas taip pat telkė politinę paramą Lietuvos narystei NATO ir Europos Sąjungoje. Ji W. H. F. von Stetteną apibūdino kaip asmenį, tapusį svarbiu Lietuvos ir Vokietijos ryšio tiltu bei besirūpinusį sovietų agresijos aukomis, Vokietijoje gyvenančiais lietuviais ir „vilko vaikais“.
Už nuopelnus Lietuvai W. H. F. von Stettenui suteikti Kelmės ir Jurbarko miestų garbės piliečio vardai. 2021 metais jis išleido knygą „Vilko vaikai – laimės momentai. Lietuvos – Vokietijos santykiams 30“ (vok. „Wolfskinder – Glücksmomente. 30 Jahre litauisch-deutsche Begegnungen“).
Jis taip pat apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Laisvės premija teikiama nuo 2011 metų
Nuo 2011 metų Seimas kasmet sausio 13-ąją teikia Laisvės premiją. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų nuopelnus puoselėjant nepriklausomybės ir laisvės idėjas, ginant žmogaus teises bei plėtojant demokratiją. Apdovanojimas gali būti skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių asmenims bei organizacijoms.
2025 metų Laisvės premija įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui T. Šernui.
Tarp ankstesnių premijos laureatų yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs politinis kalinys ir kunigas Julius Sasnauskas bei kiti asmenys.
